Prieš septyniasdešimt metų dalyvavęs pirmose stalo teniso varžybose Tirkšliuose, mažeikiškis Helmutas Lisinas tapo ne tik jauniausiu tuometinės Sovietų sąjungos sporto meistru Lietuvoje, bet ir iškovojo ne vieną svarią pergalę, su stalo teniso rakete aplankė daugelį pasaulio šalių. Baigęs sportinę karjerą, ugdė jaunuosius stalo tenisininkus, rašė straipsnius bei knygas stalo teniso temomis, sukūrė helpongo žaidimo taisykles.
Karjeros pradžia – geležinkelininkų klube
Sportinį kelią mažeikiškis prieš 75-erius metus pradėjo prie iš lentų sukalto teniso stalo mediniame geltoname name Stoties gatvėje, kuriame buvo įsikūręs geležinkelininkų klubas.
Tuo metu klubas Mažeikiuose ir už jo ribų garsėjo savo sunkumų kilnotojais, boksininkais, stalo tenisininkais ir kitų sporto šakų entuziastais. Šiuo metu kraštietis gyvena Vilniuje. Jis prisimena, kad tuo metu rankoje laikė tėčio geležinkelininko iš faneros pagamintą raketę, apklijuotą kieta kempine iš sovietinio pabūklo, užsilikusio nuo Antrojo pasaulinio karo ir stovėjusio Senamiesčio parke, padangos.
„Žiemą nuo ryto iki vakaro būdavome šiame klube kartu su broliais dailininku Vladu ir jau išėjusiu amžinybėm baletmeisteriu Edgaru, žaisti teko su pirštinėmis, o stalo teniso kamuoliukai duždavo nuo šalčio. Gavęs iš mamos rublį, saldainių, nors ir labai norėdavau, nepirkdavau. Taupydavau pinigus ir iš apsukrių verteivų už tris rublius nusipirkdavau iš Rygos ar Leningrado atvežtų kamuoliukų“, – pradžią prisiminė sportininkas.
Pirmoji jo sportinė kelionė buvo į Tirkšlius 1956 metais. Čia mažeikiškiui teko žaisti prie teniso stalo su abiturientais, kuriuos įveikė, ir tai paskatino šioje sporto šakoje siekti aukštumų.
Pažadėjo vagoną mandarinų
Pirmasis dvylikamečio sportininko pelnytas žetonas, kuris įsegamas į sportinę gairelę, vėliau virtusia įvairių medalių ir taurių kolekcija, tapo po dvejų metu Ukmergėje iškovota trečioji vieta Lietuvos jaunių pirmenybėse. Tą patį pavasarį mažeikiškis tapo Lietuvos moksleivių pirmenybių nugalėtoju ir vyko į Sovietų sąjungos moksleivių spartakiadą Tbilisyje.
Kaip pažymi H. Lisinas, tai įspūdingiausia kelionė: „Su šia tėvelio pagaminta kreiva, šleiva rakete iš 96 dalyvių užėmiau tris prizines vietas, o komandinėse varžybose Lietuvos komanda tapo nugalėtoja. Po varžybų uždarymo nutiko nepamirštamas įvykis: prie manęs priėjo pilvotas gruzinas ir už šią tėčio pagamintą raketę pažadėjo į Mažeikius išsiųsti vagoną apelsinų ir mandarinų…“ Istorija baigėsi tuo, kad Helmutas savo raketės į žadėtus apelsinus ir mandarinus neišmainė.
Paklaustas, kas padėjo pasiekti šio sporto aukštumų, stalo teniso veteranas pažymėjo, kad tai tokia sporto šaka, kurioje, net jei esi didžiausias talentas, be kruopštaus darbo negali prasiskleisti. Šioje sporto šakoje neužtenka vien fizinio pasiruošimo. Reikia ir akrobatikos, vikrumo, didžiulio tikslumo, tvirtos valios, atkaklumo. O visi šie gebėjimai ir savybės pačios savaime neateina.
Per kelerius metus – į vyrų rinktinę
1959 metais jaunasis mažeikiškis buvo pakviestas į Sovietų sąjungos jaunių rinktinę, žaidė tarptautiniuose turnyruose. Tais pačiais metais tapo Lietuvos suaugusiųjų pirmenybių antros vietos laimėtoju. Dar po metų pakviestas į SSRS antrąją rinktinę, vėliau į pagrindinę rinktinę, tapo jauniausiu sporto meistru Lietuvos sporto istorijoje vyrų grupėje.
„Įdomu buvo, kai praeiviai nepatikliai žvilgčiojo į sidabrinį meistro ženklelį švarko atlape. Įdomu, kad, einant į futbolo rungtynes, kontrolieriai būtinai paprašydavo sporto meistro pažymėjimo, abejodami, kad toks jaunas vaikinas gali būti pasiekęs tokių aukštų sportinių laimėjimų“, – prisiminė veteranas.
Jau tada stalo tenise dominavo Kinijos sportininkai. Jaunajam mažeikiškiui 1962 metais teko susitikti su šios šalies atstovais, karaliavusiais pasaulio elite, kai jų delegacija surengė varžybas su Sovietų sąjungos rinktine Kaune, Maskvoje ir Leningrade. H. Lisinas savo jėgas išmėgino su trečiąja pasaulio rakete Siu In Šeniu bei metais anksčiau pasaulio čempionu tapusiu Džuan Dze Dunu. Nors pergalių iškovoti nepavyko, tai buvo puikios stalo teniso pamokos visam gyvenimui.
Per savo sportinę karjerą mažeikiškis varžėsi su 36 šalių sportininkais: amerikiečiais, japonais, kinais, korėjiečiais, kitų šalių atstovais ir aplankė 34 pasaulio šalis. H. Lisinas buvo vienas pirmųjų žaidėjų Lietuvoje, pradėjusių naudoti aktyvų puolamąjį stilių.
Treniravo pamainą
Iškovojęs ne vieną pergalę, H. Lisinas tapo ir jaunųjų mažeikiškių treneriu: penkerius metus jis buvo Mažeikių vaikų sporto mokyklos ir rajono „Švietimo“ stalo teniso komandos treneriu.
„Mažeikių stalo teniso salę, padedant rajono švietimo skyriui, įsirengėme bendrabučio rūsyje, šalia autobusų stoties. Jaunieji moksleiviai masiškai suplūdo į naują salę, žaidėme prie devynių stacionarių stalų. Entuziazmo čia netrūko, apie du šimtus vaikų celiulioidinį kamuoliuką „vaikė“ nuo ryto iki vėlaus vakaro. Dėl tokio kiekio vaikų dirbti kartu pasikviečiau ir savo brolį Edgarą.
Kiek pamenu, vėliau nemažai auklėtinių atstovavo rajonui įvairaus lygio varžybose“, – prisiminimais dalijosi stalo teniso veteranas.
Išsiskiria apdovanojimais
Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius stalo teniso entuziastas Vilniuje įkūrė pirmąjį Lietuvoje nepriklausomą „PING-PONG“ klubą. Jame išugdytas ne vienas Lietuvos čempionas ir prizininkas, o auklėtinis Gintautas Juchna 7 kartus tapo šalies čempionu.
H. Lisinas ir šiuo metu yra šio klubo, kurį lanko daugiau kaip šimtas vaikų, treneris.
„Šiuo metu stalo tenise vyrauja didžiuliai greičiai, jeigu tu neturi reakcijos, tai net nepradėk jo žaisti. Kamuoliukas skrieja 200 km per valandą greičiu, tu stovi už kelių metrų ir privalai atremti smūgius, reaguoti, rankos turi dirbti greitai. Kinai, japonai yra tikri stalo teniso virtuozai, niekada nežinai, kur jie smūgiuos, jų žaidimą stebi kaip spektaklį“, – sakė pašnekovas.
Už nuopelnus bei ilgametę sportinę veiklą H. Lisinas pagerbtas 38 valstybiniais apdovanojimais, parašė knygas „Džiunglių“ nenuorama“ ir „Paauglio skrydis į pasaulio platumas“, paskelbė daugiau kaip 300 straipsnių stalo teniso temomis.
1994 m. mažeikiškis sukūrė žaidimą helpongas. Jame stalo teniso rakete iš 3,5 metro atstumo nuo dėžės nutolusių keturių stotelių reikia taip smūgiuoti kamuoliukus, kad jie įskristų į dėžę.
„Iš kiekvienos stotelės smūgiuojama po šešis kamuoliukus, už pataikymą gaunamas vienas taškas, už šeštąjį kamuoliuką – trys taškai. Stotelėje pataikius visus šešis kamuoliukus, įgyjama teisė į papildomus šešis kamuoliukus. Laimi tas, kas surenka daugiausia taškų“, – taip trumpai savo sugalvoto žaidimo taisykles apibūdino treneris.
Vidas STANKUS
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Loading ...
