Gė­lės vi­sa­da džiu­gi­na

Feis­bu­ko „Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­sky­ro­je pa­skelb­ta­me sek­ma­die­nio nuo­trau­kų kon­kur­se pa­pra­šė­me skai­ty­to­jų pa­si­da­ly­ti vaiz­dais, ko­kius au­ga­lus au­gi­na na­muo­se, kaip jais rū­pi­na­si. Džiu­gu, jog tel­šiš­kiai taip my­li gė­les ir jo­mis puo­šia sa­vo na­mus, so­dy­bas, dar­bo­vie­tes, dau­gia­bu­čių laip­ti­nes.

Šį­kart „Tel­šių ŽI­NIŲ“ skai­ty­to­jus kvie­čia­me su­si­pa­žin­ti su tel­šiš­kiu gim­na­zis­tu Ne­du Dap­ku­mi. Jo at­si­da­vi­mas au­ga­lams, gro­žio ir es­te­ti­kos pa­jau­ti­mas – iš­skir­ti­niai. Ne­das „ap­gy­ven­di­na“ sa­vo au­ga­lus įdo­miuo­se va­zo­nuo­se, tu­ri aist­rą gė­lių sa­lo­nuo­se sek­ti nau­jau­sias ten­den­ci­jas, yra bai­gęs flo­ris­ti­kos kur­sus ir nuo­lat ste­bi­na tva­riais spren­di­mais.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pra­džia – so­dy­bo­je

Ne­das nuo ma­žu­mės mė­go gam­tą ir vi­sa­da bu­vo rū­pes­tin­gas gy­vū­nams. Jo ar­ti­mes­nė pa­žin­tis su au­ga­lais pra­si­dė­jo ko­ne prieš de­šimt­me­tį, kai tė­vai įsi­gi­jo ne­to­li Tel­šių esan­čią ap­leis­tą so­dy­bą. Ten ir pra­si­dė­jo jo ke­lio­nė… Nuo­la­ti­nis gi­li­ni­ma­sis, ką ir ka­da so­din­ti, kaip pa­gra­žin­ti ap­lin­ką, su­de­rin­ti au­ga­lus. Per tiek me­tų so­dy­bos tven­ki­niuo­se su­žy­do le­li­jos, vais­me­džiai ir vaisk­rū­miai ap­si­py­lė der­liu­mi, o gė­lių įvai­ro­vė džiu­gi­na šir­dį.

Na­mai pil­ni ža­lu­mos

Ki­ta erd­vė, ku­rio­je gim­na­zis­tas ap­gy­ven­di­no sa­vo au­ga­lus, – na­mai. Juo­se šian­dien skai­čiuo­ja­ma per 50 rū­šių įvai­rių au­ga­lų. Ypač jį ža­vi su­ku­len­tai ir kak­tu­sai.

Ne­dui svar­bu ne tik pa­ts au­ga­las, jo tei­gi­mu, di­de­lį vaid­me­nį au­ga­lo gy­ve­ni­me vai­di­na ir va­zo­nas, ku­ria­me jis pa­so­din­tas. La­bai svar­bu, kad jis de­rė­tų prie au­ga­lo ir, ži­no­ma, pa­puoš­tų in­ter­je­rą. Pa­sak Ne­do, kad ir pa­ts pa­pras­čiau­sias kak­tu­sas, pa­sta­ty­tas na­muo­se, iš­kart pa­gy­vi­na kam­ba­rį, už­pil­do jį sa­vo­tiš­ka ener­gi­ja, su­tei­kia jau­ku­mo.

N. Dap­kui la­bai pa­tin­ka kur­ti įvai­rias puokš­tes. Jo ap­lin­kos žmo­nės pui­kiai ži­no: jei yra ko­kia pro­ga, dėl gė­lių jie ga­li ne­suk­ti gal­vos – tai Ne­do rū­pes­tis. Jis pa­rinks tin­ka­miau­sias gė­les, pa­da­rys sko­nin­gą puokš­tę, su­kurs iš­skir­ti­nę kom­po­zi­ci­ją.

Da­li­ja­si sa­vo kū­ry­ba

Vai­ki­nas ne tik sa­vo ap­lin­ką puo­šia au­ga­lais. Šią va­sa­rą jis bu­vo pa­kvies­tas pa­dir­bė­ti Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je, rū­pi­no­si ap­lin­kos tvar­ky­mu, kad ka­bi­ne­tuo­se žy­dė­tų gy­vų gė­lių puokš­tės, lau­ke esan­tys va­zo­nai vi­sus džiu­gin­tų įvai­riau­sio­mis kom­po­zi­ci­jo­mis, kie­me­lių erd­vės bū­tų ap­so­din­tos au­ga­lais ir pri­žiū­rė­tos.

Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je Ne­das taip pat tu­ri įsi­pa­rei­go­ji­mų. Kas­met da­ly­vau­ja ren­gia­mo­se ak­ci­jo­se, so­di­na gė­les prie mo­kyk­los su MEPA komanda. Jau ant­ri me­tai ad­ven­to vai­ni­ką nu­pi­na Tel­šių Ma­ža­jai baž­ny­tė­lei.

Gim­na­zis­tas tvir­ti­no, jog to­kie dar­bai jam itin ma­lo­nūs. Prieš pra­de­dant dar­bus įvai­rios min­tys jau su­ka­si gal­vo­je. Pats va­žiuo­ja įvai­rių au­ga­lų, ša­ke­lių pri­si­rink­ti, o kai vis­ką su­si­ruo­šia, ima­si dar­bo. Idė­jų nie­ka­da ne­sto­ko­ja, jų ne tik pa­ts pri­gal­vo­ja, bet ir la­bai mėgs­ta kon­sul­tuo­tis su Tel­šių mies­te dir­ban­čiais flo­ris­tais, ku­rie jam ne­gai­li įvai­rių pa­ta­ri­mų. Vai­ki­nas daž­nai po pa­mo­kų sku­ba į gė­lių sa­lo­nus „Skin­ta“, „Florataku“ ir „Kviet­ke­lės“. Daug pa­ta­ri­mų gau­na iš le­li­jų au­gin­to­jo Vi­liaus Kai­rio.

Gi­li­na flo­ris­ti­kos ži­nias

Iš­gir­dęs klau­si­mą, kas jam ma­lo­niau: gau­ti gė­lių ar jas do­va­no­ti, Ne­das nu­si­juo­kė: „Tur­būt jau per daug vis­ko ži­nau apie gė­les… Pa­si­da­riau iš­ran­kus, įtik­ti man da­ro­si su­dė­tin­ga.“
Gė­lės vai­ki­ną vi­sa­da džiu­gi­na ir ne­bū­ti­nai jos tu­ri bū­ti gra­žios, si­met­riš­kos, ryš­kios. Lau­ko gė­lės žie­de­lis ar ne­tai­syk­lin­gų for­mų kak­tu­sas jam sa­vo­tiš­kai gra­žūs. Ne­dui vi­sa­da la­biau prie šir­dies ra­mių spal­vų gė­lės, protėjų žie­dai, stre­li­ci­jos, le­li­jos.

Daž­nai gė­lių sa­lo­nuo­se ap­si­lan­kan­tį vai­ki­ną ste­bi­na žmo­nių pa­si­rin­ki­mas: ap­lin­kui tiek įvai­riau­sių gė­lių, o pir­kė­jai vis tiek stve­ria tra­di­ci­nį ro­žės žie­dą.

Ži­nias apie flo­ris­ti­ką gim­na­zis­tas gi­li­na ne tik bend­rau­da­mas su šios sri­ties pro­fe­sio­na­lais, jis yra bai­gęs Kau­ne flo­ris­ti­kos kur­sus ir tu­ri pa­žy­mė­ji­mą. Taip pat sa­vo jė­gas jau iš­ban­dė Kau­ne vy­ku­sia­me flo­ris­tų kon­kur­se, ku­riam pa­tei­kė sa­vo pa­ties su­kur­tą ad­ven­to vai­ni­ką. Nors pri­zi­nės vie­tos ir ne­lai­mė­jo, ta­čiau įgy­ta pa­tir­tis, dip­lo­mas ir rė­mė­jų pri­zas ma­lo­niai nu­tei­kė.

N. Dap­kus atei­tį ke­ti­na sie­ti su sa­vo po­mė­giu, ža­da stu­di­juo­ti žel­di­nių di­zai­ną Kau­no miš­kų ir ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos ko­le­gi­jo­je.

Ne­do pa­ta­ri­mai:

• ge­riau gė­lių ne­pa­lais­ty­ti ne­gu per­lais­ty­ti;
• švie­sos au­ga­las tu­ri gau­ti pa­kan­ka­mai, kad neišs­typ­tų;
• žie­mą au­ga­lų tręš­ti ne­rei­kia;
• ge­riau va­zo­nas ma­žes­nis nei per di­de­lis;
• gy­vos gė­lės va­zo­nė­lis ar pa­merk­tas žie­das vi­sa­da na­mams su­teiks jau­ku­mo.