Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komiteto posėdyje patobulintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonių įgyvendinimo taisyklės, siekiant sėkmingesnio KPP įgyvendinimo.
Daugiau lygybės tarp smulkių ūkių
Viena populiariausių KPP priemonių yra „Ūkio ir verslo plėtra“ ir jos veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“. Įdomu tai, kad į „Paramą smulkiesiems ūkiams“ pieno ūkiai pretenduoti galėdavo atskiru šaukimu nei visi kiti pareiškėjai. Priežastis – skirtingi vertinimo kriterijai. Siekiant išvengti diskriminacijos, šiemet visi pareiškėjai į minėtąją paramą galės pretenduoti vienu metu. Tiesa, pieninės galvijininkystės paraiškoms nuspręsta sudaryti atskirą lėšų krepšelį, atsižvelgiant į sektoriaus specifiškumą, ir taikyti atskirus atrankos kriterijus, sudarant atskirą paraiškų pirmumo eilę. Tačiau minimalus 25 atrankos balų skaičius galios visiems be išimties pareiškėjams.
Deklaruojantiems pasėlius – mažiau įsipareigojimų
Ūkininkai, gaunantys paramą pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, anksčiau prisiimdavo įsipareigojimus 5, 6 ar net 7 metams. 2021-aisiais paramą gavę ūkininkai galės atsipūsti, nes naujų įsipareigojimų reikės laikytis tik trejus metus.
Tai – gera žinia ne tik ūkininkams, bet ir Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes, prognozuojama, dėl sutrumpėjusio įsipareigojimų laikotarpio sumažės administracinė našta.
Ilginamas pereinamasis laikotarpis ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse
2018 metais, iš naujo apibrėžus vietoves su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, kai kurios teritorijos neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso. Pereinamojo laikotarpio išmokos ūkininkaujantiems buvusiose mažiau tokiai veiklai palankiose vietovėse turėjo būti mokamos iki 2020 m.
Atsižvelgus į ūkininkų ir socialinių partnerių susirūpinimą, pereinamąjį laikotarpį nuspręsta pratęsti dar vieneriems metams. Todėl 2021-aisiais ūkininkams, kurių plotai neteko nepalankių ūkininkauti vietovių statuso, bus mokama minimali 25 eurų už hektarą metinė kompensacinė išmoka.
Didinamas maksimalus neapartas ražienų plotas
Remiantis KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ taisyklėmis, maksimalus neapartas ražienų plotas, už kurį pareiškėjai galėjo gauti paramą, buvo 30 ha. Atsižvelgiant į veiklos srities aplinkosauginę vertę ir kasmet didėjančius ražienų per žiemą plotus, nuspręsta didinti didžiausią neapartą ražienų plotą, už kurį skiriama parama, dalyvaujant veikloje. Šis plotas bus ne didesnis kaip 50 ha.
Ražienų palikimas per žiemą sumažina vėjo ir vandens sukeliamos erozijos pavojų, taigi apsaugomas dirvožemis ir mažinamas paviršinių vandens telkinių ekosistemos kitimas. Ražienos yra vertingas žiemos maisto šaltinis laukiniams paukščiams, renkantiems išbirusius grūdus ir piktžolių sėklas.
Apsisaugoti nuo vilkų galės daugiau ūkininkų
Iki šiol į paramą pagal KPP programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ pretenduoti galėjo fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose ketinama įrengti apsaugos nuo vilkų priemones, ir turintys galvijų iki 2 metų amžiaus.
Išsiaiškinus, kad, laikant mėsinius galvijus, karvių žindenių laikymas su veršeliais 6 mėnesius yra labai svarbus, nuspręsta patikslinti veiklos srities taisykles. Todėl nuo šiol už paramos, skirtos prevencinėms priemonėms nuo vilkų, lėšas bus galima įrengti tokius aptvarus, kurie apsaugos nuo vilkų ir bus tinkami laikyti mėsines karves žindenes su veršeliais. Svarbu paminėti, kad patvirtintiems paramos gavėjams elektrinių aptvarų įsigijimo išlaidos kompensuojamos 100 proc. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur.
Parama skiriama tik tose savivaldybėse sklypus valdantiems pareiškėjams, kuriose žalos atvejų nustatyta ne mažiau kaip 5 kartus per pastaruosius penkerius metus. Šiuo metu į šį sąrašą patenka net 43 savivaldybės.
V-123
Loading ...
