Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras klausytojams ruošia dar vieną 40-ojo sezono premjerą – lapkričio 5 ir 6 d. bus pristatytas režisierės Dainos Adamos muzikinis spektaklis „Smėlio čakona“. Pastatyme susipins Johanno Sebastiano Bacho muzika, Mažosios Lietuvos istorija ir žmogaus likimo vingiai. Lapkričio 7-ąją spektaklis bus parodytas ir Nidoje, kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“.
„Smėlio čakonoje“ Mažosios Lietuvos istorija atsiskleidžia per žmonių likimus, jų tarpusavio ryšius, praradimus ir pastangas išsaugoti tai, kas svarbu: kalbą, tapatybę, tradicijas. Spektaklio dramaturgijos pagrindą sudaro Johanno Sebastiano Bacho kantata „Ich habe genug“ (BWV 82), Tomo Sakalausko knygos „Čakona“ motyvai ir originalūs režisierės D. Adamos tekstai. Muzika, balsas, judesys, šviesa ir vaizdas čia kuria bendrą sceninį pasakojimą, kuriame svarbu ne vien tai, kas išdainuojama ar ištariama, bet ir tai, ką žiūrovas gali pajusti ar atrasti pats. Šis pastatymas nėra nuoseklus, istoriniais įvykiais besiremiantis pasakojimas – spektaklio kūrėjai į krašto praeitį žvelgia per asmenines patirtis, o praeitį supina su vaizduote.
Ilgai nešiota idėja pagaliau virsta realybe
Spektaklio režisierė ir koncepcijos autorė D. Adama pabrėžė, kad Mažosios Lietuvos istorijos ir J. S. Bacho muzikos jungtis – neatsitiktinė. Klaipėdos krašto istorijoje vokiškoji kultūra paliko ryškų pėdsaką, tad ir ieškant būsimo kūrinio meninių sprendimų šios sąsajos atsirado tarsi savaime.
„Spektaklyje susipina pajūrio tema, Mažosios Lietuvos istoriniai aspektai, o, ko gero, svarbiausia – perteikiama vidinė žmogaus kelionė. Būtent J. S. Bacho muzika leidžia mums papasakoti apie žmogaus nerimą, izoliaciją, susvetimėjimą ir galiausiai suartėjimą“, – kalbėjo D. Adama.
Vienu iš pastatymo impulsų tapo ir Tomo Sakalausko knyga „Čakona“, kūrėjai palikusi didelį įspūdį. Pavadinime įrašyta muzikinė forma ilgainiui susisiejo su kitomis režisierės mintimis. Režisierė pabrėžė, kad spektaklyje nesiekiama pažodžiui atkartoti nei literatūros kūrinio, nei konkrečios muzikinės formos. „J. S. Bacho muzika natūraliai leidžia pereiti į tekstus ir juos interpretuoti ne pažodžiui, bet kontrapunktiniu būdu, atskleidžiant kitus elementus, kitus niuansus“, – aiškino ji.
Šiemet minimos Prūsijos karalienės Luizės 250-osios gimimo metinės taip pat rado vietą spektaklyje. Pasak režisierės, su Klaipėdos istorija susijusi karalienės asmenybė tapo dar viena simboline jungtimi tarp vokiškosios kultūros ir Mažosios Lietuvos praeities.
Istorija, kuri keičia gyvenimus
„Smėlio čakonos“ veikėjai – dvi seserys, jų gyvenime atsirandantis mokytojas ir jo ugdomi vaikai. Spektaklyje iškyla maro paliesto kaimo, nykstančių namų, gimtosios kalbos ir prarandamos savasties motyvai. Vis dėlto režisierė įspėja, kad žiūrovams nereikėtų tikėtis tradicinio siužeto su aiškia įvykių seka. „Istorija vystosi per seserų buvimą kartu, o sykiu ir per vyrą, kuris įsipina į abiejų jų gyvenimą ir suvaidina jame tam tikrą vaidmenį“, – pasakojo kūrėja.
Paklausta, kuo ši istorija gali būti artima šiandienos žmogui, D. Adama pirmiausia užsiminė apie būsenas, kurias skirtingais laikais patiria kiekviena karta. „Tie vidiniai dalykai, visos tos įtampos ir atoslūgiai, tas tikėjimas, kad yra viltis ir vėl jos lyg nėra… Tai lemia mūsų geografija, mūsų būtis šiame krašte, kur visą laiką kažkas vyksta“, – svarstė režisierė.
Anot jos, J. S. Bacho muzikoje juntamos gyvenimo ir mirties temos, žmogaus trapumas, susitaikymas ir viltis persikelia ir į spektaklio tekstus. „Visa tai tarsi nuotrupos siužete nugula iš tų seserų, mokytojo, vyro gyvenimo. Bet kartu paliečiama ir gimtoji kalba, jos nykimas“, – kalbėjo D. Adama.
Ypatingą reikšmę spektaklyje įgyja smėlis, kurio pustymas keitė pajūrio gyventojus, jų gyvenamąją aplinką. Režisierės teigimu, šis įvaizdis tampa žmogaus vidinių išgyvenimų atspindžiu. Kūrėjai svarbu ir tai, kad spektaklis kalbėtų apie gimtosios kalbos bei kultūrinės tapatybės išsaugojimą. Mažosios Lietuvos istorijoje šie klausimai buvo labai svarbūs, o šiandien, kai pasaulis vėl išgyvena neramius laikus, jie skamba ne mažiau aktualiai.
Kūrybinė komanda
Naujajame spektaklyje susibūrė įvairių sričių kūrėjai. Muzikinei pastatymo daliai vadovauja dirigentė Adrija Čepaitė, scenografiją ir kostiumus kuria Jolanta Rimkutė, šviesų dailininkas – Edvardas Osinskis, aranžuotojas ir garso menininkas – Lukas Butkus.
Pagrindinius vaidmenis atliks solistai Rita Petrauskaitė (Baltoji moteris), Ernesta Stankutė (Juodoji moteris) ir Gytis Šimelionis (Vyras). Kartu su jais scenoje pasirodys Klaipėdos vaikų operos studijos mokiniai.
Tokie pastatymai kaip „Smėlio čakona“ Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui svarbūs ir dėl galimybės puoselėti Vakarų Lietuvos kultūrinį savitumą. Greta pasaulinio repertuaro operų, baletų ir miuziklų siekiama ne mažiau dėmesio skirti pastatymams, kurių temos ir meninės idėjos gimsta iš paties krašto istorijos, žmonių ir kūrėjų patirties.
Muzikinio spektaklio „Smėlio čakona“ premjera – lapkričio 5 ir 6 d., 18.30 val., Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Marios“. Lapkričio 7 d., 18.30 val., spektaklis bus rodomas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“.
KVMT inf.
Loading ...
