Pirmadienį bus minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Mažeikiuose ir visame rajone tądien numatyta įvairių renginių. Tarp jų – tradicine tapusi bėgikus ir bėgimą mėgstančius žmones sujungianti šventė „Bėgame už laisvę!“, kuri šiemet bus jubiliejinė – dešimtoji.
Apie tai, kaip gimė ir subrendo Vasario 16-osios bėgimo tradicija, pasakojo renginio sumanytoja ir viena iš organizatorių Milda Zubavičienė.
Visko pradžia – svajonė
Pirmasis bėgimas už laisvę Mažeikių senamiesčio gatvėmis įvyko 2017 m. Vasario 16-ąją. Tąkart prie starto linijos Laisvės gatvėje stojo apie 600 bėgikų – mažeikiškių ir svečių iš Latvijos Saldaus miesto bei įvairių Lietuvos regionų.
Per laiką dalyvių skaičius gerokai išaugo. Pernai devintajame bėgime sulaukta daugiau nei 2,5 tūkst. įvairaus amžiaus bėgikų.
„Viskas prasidėjo nuo svajonės. Nuo svajonės, kad Mažeikiai turėtų ne vieną kartą suorganizuotą, o tradicinį, išliekamąją vertę kuriantį sporto renginį – telkiantį bendruomenę, turintį aiškią idėją“, – sakė pagrindinė renginio organizatorė, mažeikiškė M. Zubavičienė.
Pasak jos, ieškant bėgimui tinkamiausio laiko ir formato, vasaros atsisakyta sąmoningai, nes šiltuoju metų laiku gausu bėgimų didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Mažeikių bėgimo šventę norėjosi susieti su valstybei svarbia, išskirtine data. Mintis renginį sieti su Vasario 16-ąja atėjo natūraliai.
Pirmasis startas ir viršyti lūkesčiai
Pradinis tikslas buvo paprastas – surengti šventę bendruomenei. Tokią, kurioje gera būti ne tik bėgikams, bet ir žiūrovams, savanoriams, miesto svečiams.
Pirmojo renginio dalyvių skaičius viršijo organizatorių lūkesčius ir tapo ženklu, kad Mažeikiams šio bėgimo reikia.
Antras bėgimas 2018-aisiais sutapo su atkurtos Lietuvos 100-mečiu. Tai dar labiau sustiprino renginio prasmę, o ir dalyvių noras bėgti už laisvę Mažeikiuose nesumenko.
„Jau iš pat pradžių mąsčiau ir norėjosi siekti, kad šis renginys taptų mūsų rajono tradicija, kad per laiką taptų jo identiteto dalimi, kad su juo augtų žmonių kartos. Programavau savyje mintį, kad tai neturi būti vienkartinis reikalas“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.
Ant medalių – žmonės ir istorija
Vienas sprendimų, tapusių savotišku „lūžiu“ arba paskata žmonėms iš įvairių šalies kampelių dalyvauti, buvo metaliniai medaliai.
Dabar, žvelgiant į praeitį, gal atrodo net keista, tačiau daugelyje anuomet vykdavusių bėgimo varžybų dalyviams finiše būdavo įteikiami mediniai ar iš akrilo pagaminti medaliai.
„Kuriant medalių dizainą galvojama apie tai, kad žmonės, dalyvavę „Bėgame už laisvę!“, išsivežtų mūsų miesto, mūsų rajono, jo istorijos dalelę. Stengiamės, kad žmonėms, dalyvavusiems bėgime, šie medaliai taptų gražiu priminimu, kad Mažeikiai nėra pilkas miestas, kuriame gyvuoja tik naftos perdirbimo įmonė“, – kalbėjo M. Zubavičienė.
Mąstant apie tai, iš pradžių ant plakatų bei medalių būdavo vaizduojamos mūsų rajono bėgikų nuotraukos, siluetai. Paskui organizatoriams kilo mintis šį dalyką plėsti – medaliuose perteikti pasakojimą apie rajono istoriją. Taip vienais metais ant jų atsirado Mažeikių muziejaus simbolis žalvarinis žirgelis. Paskui – kalvio Stankaus sukurtas gėrio angelas, pernai ant medalių buvo pavaizduotas senasis geležinis tiltas per Ventą. Šiemet puikuosis Lietuvos banko pastato Mažeikiuose atvaizdas.
Pamokos, išmoktos kelyje
Pasak renginio sumanytojos ir organizatorės, kiekvieni metai ir kiekvienas bėgimas atnešė naujų patirčių bei pamokų.
Darbas su savanoriais tapo viena svarbiausių grandžių – išmokta ne tik suburti komandą, bet ir ją paruošti, išklausyti.
„Labai šaunūs mūsų savanoriai. Iš tiesų, niekada nebuvo problemų juos suburiant. Išmokome, kad pirmiausia juos reikia apmokyti. Dar, kad po renginio reikia visiems drauge aptarti, kokias galbūt klaidas padarėme, su kokiomis problemomis susidūrė dalyviai ir patys savanoriai – visa tai padeda augti, mokytis, ką ateityje reikėtų daryti kitaip“, – paaiškino M. Zubavičienė.
Ji prisiminė, kad per dešimt renginio gyvavimo metų buvo ir netikėtų situacijų. Pavyzdžiui, buvo pritrūkę medalių dalyviams ir teko suktis iš nesmagios situacijos dalijant šokoladukus, ant kurių buvo informacija, kur ir kaip žmonės, negavę medalių, turėtų kreiptis. Paskui, kai trūkstami medaliai buvo pagaminti, organizatoriai juos išsiuntė bėgikams.
Koronaviruso pandemija taip pat suteikė savų pamokų – teko renginį perkelti į virtualią erdvę.
Kad ir kaip būtų – išbandymai augina ir žmones, ir organizacijas.
Ekskursija ir susitikimas
Per dešimtmetį „Bėgame už laisvę!“ tapo ne tik sporto varžybomis, bet ir kultūriniu įvykiu.
„Kiekvieną kartą galvoji, ką daryti, kokių pramogų sugalvoti, kaip pristatyti renginį, kaip sudominti žmones ir įtraukti, kad jie nenusiviltų, kad būtų jauku, malonu“, – mintimis pasidalijo organizatorė.
Renginio išvakarėse svečiams siūloma dalyvauti Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojų vedamose ekskursijose. Šį sekmadienį bėgimo dalyviams ir šiaip besidomintiems miesto istorija siūloma išskirtinė galimybė apsilankyti istoriniame Lietuvos banko pastate. Norint dalyvauti ekskursijoje ir išgirsti daugiau apie pastato istoriją, pasigrožėti išlikusiu autentišku interjeru bei sužinoti daug įdomių faktų apie šį architektūros paveldo objektą, reikalinga išankstinė registracija.
Vėliau Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje vyks susitikimas su legendiniu bėgiku, knygos „Bėgimo aistra“ autoriumi Petru Pranckūnu.
Kaip matuojama sėkmė
O kaip šių varžybų-bėgimo šventės organizatorė išmatuoja, ar renginys buvo sėkmingas?
Pasak M. Zubavičienės, dalyvių skaičius – svarbus, bet ne vienintelis sėkmės rodiklis. Ne mažiau reikšmingi ir atsiliepimai, emocijos, bendras jausmas, su kuriuo žmonės išvyksta iš Mažeikių.
„Galvoju, kad dešimt metų nėra daug. Lietuvoje yra brandesnių, ilgaamžiškesnių bėgimų.
Negalima nusiraminti, užmigti ant laurų, nes reikės ieškoti būdų, kaip bėgikus paskatinti, „užnorinti“, motyvuoti bėgti už laisvę Mažeikiuose, kaip pasiūlyti jiems ką nors naujesnio, įdomesnio. O, kita vertus, per laiką nesikeičia noras, kad šis renginys būtų nuotaikingas būdas susirinkti ir aktyviai, prasmingai bei vieningai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną“, – apibendrino M. Zubavičienė.
Neringa ŠVELNIENĖ
Loading ...
