Baltajam badui – ne!

Yra toks posakis: jei nori medžioti, globok žvėris. Ir ne tik žvėris – žiemą dar sunkiau ištverti paukščiams.
Šalta šiemet žiemužėlė. Spigina keliolikos laipsnių šaltis, o naktimis trūkteli ir per 20. Buvo dienų, kai pūtė stiprokas ir žvarbus vėjas.
Kaimuose stirnos ateina net į kiemus. Sako, kad stovi vos ne prie pat lango ir žiūri į vidų. Pačios lenda į daržinę šieno, noriai ima pasiūlytą obuolį.
Šernams irgi ne pyragai. Žemė įšalusi, tad nosies bet kur neįdursi. Gi kas nežino, kad šernas gerai užuodžia, kur lauke likusi bulvė, kur dar grūdų varpa ražienose palikta. Gerai, kad sniego ne tiek jau daug.
Pačiu laiku gamtos mylėtojai susirūpino gyvūnais. Telšių „Džiugo“, „Ateities“, „Germanto“, „Kranto“, „Atžalyno“, Suaugusiųjų, Jaunimo mokyklų, V. Borisevičiaus gimnazijos mokytojų paraginti vaikai paskelbė akciją „Baltajam badui – ne“.
Ir štai mokiniai iš namų prinešė žvėrims tinkamo maisto. Beliko jį išvežti į miškus. Tuo pasirūpino medžiotojai.
Į mokyklinį autobusiuką, kuriuo leido pasinaudoti „Atžalyno“ mokyklos vadovybė, susėdę ir mokytojų lydimi vyresniųjų klasių moksleiviai išvažiavo į miškus. Priekyje – medžiotojų džipas, prie kurio prikabinta traktoriaus priekaba. Į ją netilpo visas miško žvėreliams suneštas maistas – dar ir į džipą teko sudėti.
Tikriausiai nėra medžiotojų kolektyvo, kuris neturėtų šėryklų žvėrims. Į jas mokiniai su medžiotojais ir nuvežė įvairiausio maisto: duonos, batonų, bulvių, morkų, kruopų, obuolių ir kitokių skanėstų.
Medžiotojai pamokė, kaip iš pėdų atskirti, koks žvėrelis praėjo. Vaikams tikriausiai buvo įdomu pabūti „Kontaučių“ klubo medžioklės namelyje: čia pasivaišino šerno kumpiu ir arbata. Kalbėta apie medžioklę, apie tai, kad ji būtina. Medžiotojai yra gamtos rate ir prisideda reguliuodami, kiek žvėrių vienoje ar kitoje teritorijoje turi gyventi (kalbama apie medžiojamus žvėris). Tačiau į pašarų aikšteles susirenka žvėrių, į kuriuos tuo metu šautuvo nevalia kelti. Į šėryklas atskrenda ir miško paukščių.