Ka­pų, ku­rių nie­kas ne­be­lan­ko, likimas

Kiek­vie­nas žmo­gus sąvoką „ne­pri­žiū­ri­ma ka­pa­vietė“ su­pran­ta sa­vaip. Vie­nam tai neiš­ravė­tos pikt­žolės, nu­vy­tu­sios gėlės ar ap­sa­ma­nojęs pa­mink­las, ki­tam – ka­pas, ku­rio nie­kas neap­lan­ko jau dau­gelį metų. Ta­čiau ne kiek­vie­na ne­tvar­kin­ga ka­pa­vietė ofi­cia­liai lai­ko­ma ne­pri­žiū­ri­ma. Tam, kad jai būtų su­teik­tas toks sta­tu­sas, tai­ko­ma nu­sta­ty­ta tvar­ka, nu­ma­tan­ti įspėji­mus, ter­mi­nus ir at­sa­kingų ins­ti­tu­cijų ver­ti­nimą.

Kiek to­kių ka­pa­vie­čių yra Tel­šių ra­jo­ne, kaip sprend­žia­ma jų prie­žiū­ros pro­ble­ma ir ar at­si­ran­da žmo­nių, no­rin­čių pa­si­rūpin­ti sve­ti­mais ka­pais?

Lau­ra MOC­KUTĖ

Ką nu­ma­to ka­pi­nių tvar­ky­mo tai­syklės?

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybės te­ri­to­ri­jo­je esan­čių ka­pi­nių tvar­ky­mo tai­syklė­se nurodyta, kad ne­pri­žiū­ri­ma lai­ko­ma ka­pa­vietė, ku­ri ne­tvar­ko­ma ne trum­piau kaip dve­jus me­tus ir nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­ta ne­pri­žiū­ri­ma.

Sa­vi­val­dybė pri­me­na, kad ka­pa­vietės tu­ri būti tin­ka­mai ir nuo­lat pri­žiū­ri­mos. Ki­tu at­ve­ju ga­li būti pra­dėtos pro­cedū­ros ne­pri­žiū­ri­mos ka­pa­vietės sta­tu­sui nu­sta­ty­ti.

Pir­miau­sia ka­pi­nių pri­žiūrė­to­jas, nu­statęs, kad ka­pas ne­tvar­ko­mas il­giau kaip me­tus, raš­tu įspėja už jo prie­žiūrą at­sa­kingą as­menį apie būti­nybę jį su­tvar­ky­ti ir nu­ro­do ga­li­mas ne­sut­var­ky­mo pa­sek­mes. Jei­gu at­sa­kin­go as­mens ne­pa­vyks­ta nu­sta­ty­ti, ka­pa­vietė­je pa­lie­ka­ma in­for­ma­cinė len­telė.

Jei per vie­ne­rius me­tus nuo įspėji­mo įtei­ki­mo ka­pa­vietė ne­sut­var­ko­ma, in­for­ma­ci­ja per­duo­da­ma Sa­vi­val­dy­bei ir per pen­kias dar­bo die­nas pa­skel­bia­ma jos in­ter­ne­to sve­tainė­je.
Spren­di­mas pri­pa­žin­ti ka­pa­vietę ne­pri­žiū­ri­ma ga­li būti priim­tas ne anks­čiau kaip po dvejų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mai ne­pri­žiū­rimą ka­pa­vietę pa­skel­bi­mo Sa­vi­val­dybės in­ter­ne­to sve­tainė­je.

Šį spren­dimą prii­ma su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. Ji ka­pa­vietę ap­žiū­ri ne re­čiau kaip tris kar­tus per me­tus ir ne daž­niau kaip kas tris mėne­sius. Ap­žiūrų re­zul­ta­tai įfor­mi­na­mi.
In­for­ma­ci­ja apie ko­mi­si­jos spren­dimą per­duo­da­ma ka­pi­nių pri­žiūrė­to­jui ir pa­skel­bia­ma Sa­vi­val­dybės in­ter­ne­to sve­tainė­je.

Si­tua­ci­ja se­niū­ni­jo­se

Dau­gu­mo­je ap­klaustų se­niū­nijų šiuo me­tu nėra nė vie­nos ofi­cia­liai ne­pri­žiū­ri­ma pri­pa­žin­tos ka­pa­vietės. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad vi­si ka­pai nuo­lat tvar­ko­mi – kai ku­rie pa­žy­mi­mi įspėja­mo­sio­mis len­telė­mis ir ste­bi­mi.

Pa­vyzd­žiui, Var­nių mies­to ka­pinė­se prie kai ku­rių kapų ga­li­ma pa­matyti len­te­les, įspėjan­čias, kad ka­pa­vietė ga­li būti įtrauk­ta į ne­pri­žiū­rimų ka­pa­vie­čių sąrašą, jei­gu dėl jos prie­žiū­ros ne­bus krei­pia­ma­si į se­niū­niją ar ka­pi­nių pri­žiūrė­toją. To­kių len­te­lių šiuo me­tu yra 44. Var­nių se­niū­ni­jos se­niū­nas Ro­lan­das Bru­žas paaiš­ki­no, kad nė vie­nai ka­pa­vie­tei šis sta­tu­sas dar ne­su­teik­tas, nes nuo pirmųjų įspėjimų nėra pra­ėjęs nu­sta­ty­tas ter­mi­nas.

Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir Ryškėnų se­niū­ni­jo­je. Jos se­niū­nas Sau­lius Šir­vys pa­tvir­ti­no, kad ofi­cia­liai ne­pri­žiū­ri­mo­mis pri­pa­žintų ka­pa­vie­čių šiuo me­tu nėra, nors ka­pi­nių pri­žiūrė­to­jai jau ste­bi, ar yra to­kių, ku­rioms galėtų būti su­teik­tas šis sta­tu­sas. Pa­sak se­niū­no, to­kių yra vie­ne­tai.

Vis dėlto pra­dėti ofi­cia­lias pri­pa­ži­ni­mo pro­cedū­ras nėra taip pa­pras­ta. Anot S. Šir­vio, kar­tais prie, at­ro­dytų, se­niai ap­leis­to ka­po kas nors pa­de­da gėlių ar už­de­ga žvakę.

Tel­šių mies­to se­niū­nas Čes­lo­vas Ubar­tas sakė, kad šiuo me­tu kai ku­rios ka­pa­vietės yra pa­žymė­tos kaip ne­pri­žiū­ri­mos. Nau­jo­sio­se ka­pinė­se Plungės gatvė­je pa­žymė­tos 3 ka­pa­vietės, mies­to cent­rinė­se ka­pinė­se Gėlių gatvė­je – 10.

Kad ofi­cialų ne­pri­žiū­ri­mos sta­tusą tu­rin­čių ka­pa­vie­čių se­niū­ni­jo­se nėra, nu­rodė ir Žarėnų se­niū­nas Gied­rius Apū­kas, Tryš­kių se­niū­ni­jos spe­cia­listė Vi­li­ja Kur­bu­ta­vi­čienė, Luokės se­niū­nas Eri­kas Vols­kis, De­gai­čių se­niū­nas Leo­ni­das Je­go­ro­vas, Upy­nos se­niū­nas Do­na­tas Žel­vys.

Ne­varėnų se­niū­ni­jo­je taip pat nėra ofi­cia­liai ne­pri­žiū­ri­mo­mis pri­pa­žintų ka­pa­vie­čių, ta­čiau įspėja­mo­sios len­telės yra pa­sta­ty­tos prie 120 ka­pa­vie­čių. „Jų bu­vo uždė­ta ir dau­giau, bet jau apie 50 as­menų kapavietes su­si­tvarkė“, – pa­si­džiaugė se­niū­nas D. Mar­tin­kus.

Pa­sak Luokės se­niū­no E. Vols­kio, pa­stebė­jus ilgą laiką ne­tvar­komą ka­pa­vietę ban­do­ma su­si­siek­ti su už jos prie­žiūrą at­sa­kin­gu as­me­niu ir iš­siaiš­kin­ti si­tua­ciją. Kol kas to­kio bend­ra­vi­mo pa­kan­ka – šiuo me­tu nė vie­na pro­cedū­ra pri­pa­žin­ti ka­pa­vietę ne­pri­žiū­ri­ma nėra pra­dėta.

Viešvė­nuo­se šis klau­si­mas ak­tua­les­nis

Viešvėnų se­niū­ni­jos se­niū­nas Si­gi­tas Mo­tu­zas in­for­ma­vo, kad de­vy­nios ka­pa­vietės jau yra už­re­gist­ruo­tos Sa­vi­val­dybė­je ir pa­skelb­tos Lie­tu­vos ka­pi­nių in­for­ma­ci­jos skait­me­ni­ni­mo ir duo­menų val­dy­mo sis­te­mo­je Ce­me­ty.lt. Jo­je ne­pri­žiū­ri­mos ka­pa­vietės pa­žymė­tos gel­to­na spal­va.

Kaip pa­sa­ko­jo se­niū­nas, dar prie 20 ka­pa­vie­čių pa­sta­ty­tos įspėja­mo­sios len­telės. „Kaip nu­ma­to įsta­ty­mas, po metų in­for­ma­ciją per­duo­si­me Sa­vi­val­dy­bei ir tik po dvejų metų bus ga­li­ma ati­duo­ti ka­pa­vietę no­rin­tiems lai­do­tis“, – paaiš­ki­no S. Mo­tu­zas. Pa­sak jo, Viešvė­nams tai ypač ak­tua­lu, nes laisvų lai­do­ji­mo vietų se­no­sio­se ka­pinė­se likę ne­daug, o no­rin­čiųjų čia lai­do­tis vis dar yra.

Se­niū­ni­jos duo­me­ni­mis, šiuo me­tu laisvų ka­pa­vie­čių yra apie 50, ko­lum­ba­riu­me – 12. Taip pat atei­ty­je yra ga­li­mybė pa­gal pro­jektą įreng­ti dar 170 vietų.

Prie­žiūrą ga­li pe­rim­ti ki­tas žmo­gus

Pri­pa­žintų ne­pri­žiū­ri­mo­mis ka­pa­vie­čių prie­žiūrą or­ga­ni­zuo­ja Sa­vi­val­dybė, o kon­fe­sinė­se ka­pinė­se – re­li­ginė bend­ruo­menė ar bend­ri­ja.

Gy­ven­to­jai, no­rin­tys pri­žiūrė­ti to­kią ka­pa­vietę, ga­li kreip­tis į Sa­vi­val­dybės vyk­domąją ins­ti­tu­ciją ar jos įga­liotą as­menį. Prii­mant spren­dimą pir­me­nybė tei­kia­ma ka­pa­vietė­je pa­lai­dotų as­menų gi­mi­nai­čiams ir kitų to­se pa­čio­se ka­pinė­se pa­lai­dotų as­menų gi­mi­nai­čiams.

As­me­niui, ku­riam su­tei­kia­ma teisė pri­žiūrė­ti ka­pa­vietę, teisės aktų nu­sta­ty­ta tvar­ka ga­li būti iš­duo­tas lei­di­mas jo­je lai­do­ti ar­ba nu­ma­ty­ta ga­li­mybė jo­je būti pa­lai­do­tam po mir­ties.

Gy­ven­to­jai dėl to­kios ga­li­mybės krei­pia­si re­tai

Ryškėnų se­niū­nas S. Šir­vys pa­sa­ko­jo per sa­vo dar­bo pra­ktiką ne­su­sidūręs su at­ve­jais, kai as­me­nys pa­reikštų norą pri­žiūrė­ti ne­pri­žiū­ri­mas ka­pa­vie­tes. Pa­na­ši pa­dėtis Tryš­kių, De­gai­čių ir Upy­nos se­niū­ni­jo­se.

„Yra buvę, kai se­ny­vo am­žiaus žmonės, ne­be­tu­rin­tys ga­li­mybės pri­žiūrė­ti, per­leid­žia ka­pa­vie­tes ki­tiems žmonėms“, – sakė S. Šir­vys.

Žarėnų se­niū­nas G. Apū­kas taip pat pa­tvir­ti­no, kad gy­ven­to­jai dėl teisės pri­žiūrė­ti ne­pri­žiū­ri­mas ka­pa­vie­tes krei­pia­si re­tai. Se­niū­nas pa­ste­bi, kad nors ir pa­si­tai­ko re­tai lan­komų ar ap­leistų ka­pa­vie­čių, jo­mis sa­va­no­riš­kai nu­sprend­žia pa­si­rūpin­ti vie­tos gy­ven­to­jos. „Dėl šio bend­ruo­me­niš­ku­mo ir žmo­nių ge­ra­no­riš­ku­mo vi­siš­kai ap­leistų, nie­kie­no ne­pri­žiū­rimų ka­pa­vie­čių pra­ktiš­kai ne­tu­ri­me“, – ko­men­ta­vo G. Apū­kas.

Var­nių se­niū­ni­jo­je žmonės dėl ga­li­mybės pe­rim­ti ka­pa­vie­čių prie­žiūrą taip pat krei­pia­si re­tai. „Var­nių se­niū­ni­jos ka­pinė­se yra pa­kan­ka­mai laisvų vietų“, – teigė se­niū­nas R. Bru­žas.

Luokės se­niū­ni­jo­je per pra­ėju­sius ir šiuos me­tus kreipė­si trys as­me­nys, norė­da­mi at­si­sa­ky­ti ka­po prie­žiū­ros dėl geog­ra­fi­nių ir am­žiaus ap­lin­ky­bių.

Ska­ti­na­ma at­sa­kin­ga prie­žiū­ra

Se­niū­nijų pa­tir­tis ro­do, kad ne vi­sa­da būti­na im­tis ofi­cia­lių pro­cedūrų – kar­tais pa­kan­ka su­si­siek­ti su ar­ti­mai­siais, o kar­tais ini­cia­ty­vos ima­si vie­tos gy­ven­to­jai.

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybė ra­gi­na gy­ven­to­jus at­sa­kin­gai pri­žiūrė­ti ar­timųjų ka­pa­vie­tes, o pa­stebė­jus ilgą laiką ne­tvar­komą kapą – pa­si­domė­ti ga­li­mybė­mis jį pri­žiūrė­ti.