VšĮ „Ne­lik vie­nas“ mi­ni ket­ve­rių metų su­kaktį: po bend­rystės sto­gu – skir­tin­gos kar­tos ir ty­lus sa­va­no­rių dar­bas

Prieš ket­ve­rius me­tus Tel­šių ra­jo­ne, De­gai­čiuo­se, vie­šo­ji įstai­ga „Ne­lik vie­nas“ veiklą pra­dėjo ve­da­ma la­bai pa­pras­tos ir žmo­giš­kos min­ties – daik­tai, ku­rie vie­niems ta­po ne­be­rei­ka­lin­gi, ki­tiems dar ga­li su­teik­ti did­žiulę naudą. Bu­vo sie­kia­ma su­kur­ti erdvę, ku­rio­je žmonės rastų rei­ka­lingų dra­bu­žių, ava­lynės ar bui­ties reik­menų, o kar­tu pa­justų, kad bend­ruo­menė­je jais nuo­šird­žiai rūpi­na­ma­si ir kad su sa­vo sun­ku­mais nė vie­nas ne­tu­ri lik­ti vie­nas. Šian­dien ši vie­ta jau yra kur kas dau­giau nei daiktų mainų taš­kas: tai tik­ra sa­va­no­rystės, bend­rystės ir kas­die­nio dar­bo dėl kitų erdvė, ku­rios pra­smę la­biau­siai liu­di­ja lan­ky­tojų pa­dėkos, nuo­širdūs po­kal­biai ir ži­no­ji­mas, kad lai­ku pa­do­va­no­ti ba­tai, vai­kiš­ki dra­bu­žiai ar pa­ta­lynė pa­dėjo šei­mai iš­gy­ven­ti sun­kesnį etapą.

Dia­na PU­ZERĖ

Įstai­gos šer­dis – sa­va­no­riai

Tik­ro­ji or­ga­ni­za­ci­jos va­ro­mo­ji jėga ir šer­dis – čia dir­ban­čios sa­va­norės. Po vie­nu sto­gu su­si­tin­ka la­bai skir­tin­gos kar­tos: čia su­ka­si ma­žiau­si pa­gal­bi­nin­kai – vai­kai nuo 5 metų, mer­gaitės nuo 12 metų ir vy­riau­sia ko­man­dos narė Ele­na, ku­riai šie­met su­kaks 79-eri.

Nuo pat pirmųjų dienų or­ga­ni­za­ci­jo­je esan­ti Ele­na sa­vo pa­vyzd­žiu kas­dien įro­do, kad no­ras pra­smin­gai leis­ti laiką ir būti tarp žmo­nių ne­tu­ri am­žiaus ribų. Ša­lia jos dir­ba Lai­ma – or­ga­ni­za­ci­jos „va­rik­lis“, ne­gai­lin­tis jėgų ir ne­skai­čiuo­jan­tis dar­bo va­landų, bei prie­š dau­giau nei me­tus pri­si­jun­gu­si kruopš­ti ir stro­pi Bea­ta. Į talką iš Tel­šių nuo­lat at­vyks­ta Ire­na, Da­lytė ir Lo­re­ta, pa­tvir­ti­nan­čios, kad bend­rys­tei at­stu­mai ne­ga­lio­ja, o Ir­mantė ir Indrė vie­na kitą pa­pil­do dar­niu dar­bu.

Or­ga­ni­za­ci­jos įkūrėjos pa­brėžia, kad kiek­vie­na sa­va­norė įne­ša sa­vo indėlį – ener­giją, kruopš­tumą, pa­tirtį ar tie­siog gerą žodį. Daž­nai atei­da­mi pa­dėti ki­tiems žmonės šio­je veik­lo­je at­ran­da stip­rią at­ramą ir sau: bend­ra­min­čių ratą, tikrą drau­gystę ir pa­si­tikė­jimą sa­vi­mi.

Or­ga­ni­za­ci­jos skau­du­lys – šiukšlės

Vis dėlto ša­lia šiltų aki­mirkų yra ne­ma­to­ma ir fi­ziš­kai sun­ki kas­die­nybė. Ne­re­tai ma­no­ma, kad at­vež­ti mai­šai tie­siog išk­rau­na­mi į len­ty­nas, ta­čiau kiek­vieną jų sa­va­no­riams ten­ka kruopš­čiai per­žiūrė­ti, surū­šiuo­ti daik­tus ir įver­tin­ti jų būklę.

Or­ga­ni­za­ci­jos pa­tir­tis ro­do, kad apie 20–30 pro­centų kai ku­rių at­ve­žamų daiktų yra vi­siš­kai ne­tin­ka­mi ant­ri­niam nau­do­ji­mui. Mai­šuo­se ran­da­ma smarkiai su­teptų, drėgnų, su­pe­li­ju­sių, su­ply­šu­sių dra­bu­žių, su­ga­din­tos ava­lynės, ne­vei­kian­čių ar sulū­žu­sių prie­taisų bei bui­ti­nių at­liekų. Pas­te­bi­ma, kad bėgant lai­kui da­lis žmo­nių pri­pra­to ma­ny­ti, jog bet koks at­vež­tas mai­šas jau sa­vai­me yra ge­ra au­ka, o kar­tais tie­siog sie­kia­ma ne­mo­ka­mai at­si­kra­ty­ti šiukš­lių. To­kia si­tua­ci­ja skau­di­na sa­va­no­rius, ku­rie sa­vo lais­va­laikį ski­ria pa­gal­bai, o ne at­lie­koms tvar­ky­ti, be to, ne­tin­kamų daiktų iš­ve­ži­mas ir uti­li­za­vi­mas gu­la ant pa­čios or­ga­ni­za­ci­jos pe­čių kaip pa­pil­do­ma fi­nan­sinė naš­ta.

VšĮ „Ne­lik vie­nas“ steigė­jos pa­brėžia, kad „Daiktų na­mai“ nėra at­liekų su­rin­ki­mo aikš­telė, o au­ko­ji­mas tu­ri pra­si­dėti nuo at­sa­ko­mybės. Jos pri­me­na pa­prastą auk­sinę tai­syklę: paau­ko­ti reikėtų tik tokį daiktą, kokį pa­ts žmo­gus drąsiai pa­si­ūlytų sa­vo ar­ti­ma­jam. Dra­bu­žiai pri­va­lo būti švarūs, sau­si ir ne­sup­lyšę, ba­tai – tin­ka­mi avė­ti, o daik­tai ir prie­tai­sai – vei­kian­tys ir saugūs. Jei daik­tas ne­tin­ka­mas ir nie­kam ki­tam jo ne­do­va­no­tumė­te, jį reikėtų iš­mes­ti į tam skir­tus kon­tei­ne­rius, o ne per­kel­ti rūpestį sa­va­no­riams.

Padė­ka ir pa­linkė­ji­mas

Ket­ve­rių metų su­kak­ties pro­ga įstaigos įkūrėjos siun­čia did­žiulę pa­dėką vi­soms sa­va­norėms už kant­rybę, tylų triūsą ir pa­var­gu­sias, bet vis su­grįžtan­čias ran­kas. O Tel­šių kraš­to žmonėms lin­ki sąmo­nin­gu­mo ir at­jau­tos – su­pras­ti, jog da­lin­tis ga­li­ma ne tik tvar­kin­gais daik­tais, bet ir sa­vo lai­ku, ge­ru­mu bei dėme­siu, kad nė vie­nas kraš­to žmo­gus ne­si­jaustų pa­lik­tas nuo­ša­ly­je.

VšĮ „Ne­lik vie­nas“ vei­kia Tel­šių ra­jo­ne, De­gai­čiuo­se, De­gai­čių g. 24A.

Tel. +370 678 00508.