Šiais metais minimos 140-osios profesoriaus Igno Končiaus (1886–1975) gimimo metinės. Tai viena iškiliausių, tačiau nepelnytai dažnai pamirštamų XX a. Lietuvos intelektualių asmenybių. Šiemet, minint jubiliejinę sukaktį, išties verta iš naujo atverti šio šviesuolio paveldo puslapius. Ir tai padaryti kviečia Plungės viešoji biblioteka – organizuoja renginių ciklą, skirtą I. Končiaus atminimui.
Daiva Gerikienė
Ignas Končius – fizikas, etnografas, muziejininkas, fotografas ir aistringas Žemaitijos praeities puoselėtojas. „Mano eitasis kelias – tai kelias Žemaitijos kaimo vaiko, siekusio mokslo šviesos ir visą gyvenimą atidavusio savo krašto kultūros bei tautos paveldo išsaugojimui“, – apie save yra sakęs jis.
I. Končius gimė 1886 m. Plungės rajone, Purvaičių kaime, žemaičių šeimoje. 1913 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. Buvo vienas iš Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Kaune įkūrėjų ir Fizikos katedros profesorius, vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos fizikų. Dėstė Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, parašė pirmuosius fizikos ir meteorologijos vadovėlius lietuvių kalba. Vėliau savo akademinį kelią tęsė Vilniaus universitete.
Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Vakarus, apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone. Čia aktyviai prisidėjo prie 36 tomų „Lietuvių enciklopedijos“ leidybos (buvo Fizikos ir matematikos skyriaus redaktorius, parašė šimtus straipsnių). Mirė 1975 m. JAV, tačiau jo neįkainojamas intelektinis ir kūrybinis palikimas sugrįžo į tėvynę.
Prof. I. Končius sugebėjo suderinti tiksliuosius mokslus su meile lietuvių liaudies kultūrai. Buvo vienas iš Kauno Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus steigimo iniciatorių, bendradarbiavo su Valstybės archeologijos komisija. Jo surinkti eksponatai ir nuotraukos iki šiol sudaro svarbią šalies muziejų fondų dalį. Gyvendamas JAV, parašė ir išleido svarbias atsiminimų ir etnografines knygas: „Kelionė į Čiurlionį“ (1970 m.), „Žemaičio šnekos“ (išleista 1996 m.), „Mano eitasis kelias“ (išleista 2016 m.).
Nors profesoriaus darbai garsūs visoje Lietuvoje ir už jos ribų, jo širdis visuomet priklausė Žemaitijai. I. Končius gimė Plungės rajone ir per visą gyvenimą išlaikė stiprią žemaitišką tapatybę. Jo knyga „Žemaičio šnekos“ parašyta gyva, autentiška žemaitiška dvasia. Keliaudamas po gimtąjį kraštą fotoaparatu užfiksavo tūkstančius unikalių Žemaitijos kaimo vaizdų, tradicinės architektūros elementų ir vietos žmonių portretų. Kartu su Visvaldu Švambariu suorganizavo didžiulę ekspediciją, kurios metu registravo, aprašė ir fotografavo Žemaitijos pakelių kryžius, koplytėles ir dievukus. Šio milžiniško darbo rezultatas – fundamentalus, neįkainojamas veikalas „Žemaičių kryžiai“.
Prisiminti šią iškilią asmenybę šiandien galima apsilankius Plungės viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje. Neseniai čia, minint profesoriaus 140-ąsias gimimo metines, parengta ir atidaryta išskirtinė paroda „Žemaitijos kaimas – Igno Končiaus fotografijose“. Eksponuojamose nuotraukose, kurių originalai saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, atgyja senojo Žemaitijos kaimo dvasia – nuo kryžių ir koplytėlių iki jautrių žmonių portretų.
Paroda veiks iki rugpjūčio 20 dienos. Biblioteka kviečia pajusti autentišką mūsų krašto istoriją, kurią įamžino profesorius I. Končius savo nuotraukose. Jos šiandien yra neįkainojama vizualinė tarpukario kaimo buities, tradicijų ir tautodailės medžiaga.
Ne tik vizualinis menas primena šį Plungės krašto šviesuolį. Prof. I. Končius parodė, kad tikslieji mokslai ir meilė tautai bei jos kultūrai puikiai dera tarpusavyje. Būdamas tiksliųjų mokslų atstovas, jis į paveldo rinkimą žvelgė sistemingai, tačiau su didele pagarba ir šiluma paprastam žmogui.
140-osios gimimo metinės – tai puiki proga prisiminti žmogų, kuris savo fotoaparato blykstėmis ir rašytojo plunksna išsaugojo mums tą Lietuvą, kurios fizinio pavidalo jau neliko. Pagerbdama profesoriaus atminimą Plungės viešoji biblioteka rugpjūčio 1-ąją kvietė į žygį gimtosiomis I. Končiaus vietomis Purvaičių apylinkėse. Būrelis žygeivių tądien sukorė 12 kilometrų vaizdingais Purvaičių, Jėrubaičių vieškeliais, pievomis ir miškais, kirsdami įspūdingo grožio Sausdravo upelį. Žygio dalyviai buvo laukiami profesoriaus gimtojoje sodyboje „Končėina“ Purvaičių kaime, kur juos pasitiko jo vaikaitis Gintaras Končius.
Sodyboje žygeiviai vaišinosi gardžia Žlibinų bendruomenės ir skautų virta koše.
Vėliau paskaitą „Prof. I. Končiaus etnoaistra ir etnoveikla“ skaitė Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė.
Apie kankles, jų atsiradimą, gamybą bei skirtumus tarp aukštaitiškų, dzūkiškų ir žemaitiškų kanklių pasakojo kanklių meistras Alfredas Lučinskas.
Po pasakojimo susirinkusieji klausėsi kanklių muzikos koncerto. Skambios ir jautrios lietuvių liaudies melodijos leido dar giliau pajusti tautinės muzikos grožį, o gyvai atliekama kanklių muzika sukūrė jaukią ir prasmingą renginio nuotaiką. Meninę programą tęsė kaimo kapela „Riviena“.
I. Končiaus asmenybė ir visuomeninė veikla dar sykį bus pagerbta rugpjūčio pabaigoje jo gimtojoje sodyboje vyksiančiame Laisvės ir atminties sąskrydyje.
Loading ...
