Rekordinės kaitros Europoje, vis dažnėjančios karščio bangos ir ekstremalūs orų reiškiniai Lietuvoje primena, kad klimato krizė jau nėra tolima ateities grėsmė – jos padariniai jau šiandien daro poveikį žmonių sveikatai, saugumui ir gyvenimo kokybei. Liepos 15-ąją minima Europos Sąjungos (ES) Pasaulinės klimato krizės aukų diena kviečia prisiminti žmones, kurie dėl klimato kaitos sukeltų karščio bangų, potvynių, sausrų, miškų gaisrų ir kitų ekstremalių reiškinių patyrė sveikatos sutrikimų, prarado namus ar net gyvybę.
Nors Lietuva nėra tarp labiausiai klimato kaitos paveiktų Europos valstybių, jos padariniai vis aiškiau matomi ir mūsų šalyje. Dažnėjančios karščio bangos, intensyvios liūtys, sausros ir sunkiau prognozuojami orai daro poveikį ne tik aplinkai ar infrastruktūrai, bet ir gyventojų sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne pavienius ekstremalius reiškinius, o ilgalaikę tendenciją – ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis dažnesni ir intensyvesni.
Rekordinių kaitrų padariniai Lietuvoje tampa vis akivaizdesni
Europos klimato pakto ambasadorės Medos Bagdonaitės teigimu, rekordinės karščio bangos nėra atsitiktinumas – moksliniai duomenys rodo, kad tokio masto reiškiniai neatsiejami nuo žmogaus sukeltos klimato kaitos.
„Nors karščio bangos nėra naujas reiškinys ir pasitaikydavo anksčiau, mokslininkai patvirtina, kad būtent tokio masto karščio bangos, kasmet mušančios naujus rekordus, nebūtų įmanomos be antropogeninės, t. y. žmogaus veiklos sukeltos, klimato kaitos. Karščio bangos tampa vis dažnesnės ir prasideda vis anksčiau, todėl vis aiškiau matome, kad klimato krizės padariniai juntami jau dabar“, – sako M. Bagdonaitė.
Anot jos, klimato kaita Lietuvoje reiškia ne tik šiltesnius orus – ji keičia nusistovėjusią klimato sistemą, todėl ekstremalūs reiškiniai tampa dažnesni ir intensyvesni.
„Klimato kaita keičia nusistovėjusią klimato sistemos pusiausvyrą, todėl orai tampa vis sunkiau prognozuojami. Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosfera šyla, didėja garavimas ir oro drėgnumas, todėl dažnėja ekstremalūs orų reiškiniai – liūtys, kaitros, sausros. Šie reiškiniai tampa ne tik dažnesni, bet ir intensyvesni, jų poveikį jaučia tiek gyventojai, tiek infrastruktūra, tiek žemės ūkis“, – teigia ji.
Klimato krizė – jau ir visuomenės sveikatos problema
Vis dažniau klimato krizė vertinama ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos iššūkis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ją yra įvardijusi viena didžiausių dvidešimt pirmojo amžiaus grėsmių visuomenės sveikatai. Remiantis 2025 m. „Lancet Countdown“ ataskaita, palyginti su paskutiniuoju dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiu, mirčių nuo karščio pasaulyje padaugėjo net 63 proc.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekologijos ir aplinkotyros doktorantė, Kauno kolegijos Slaugos katedros dėstytoja ir bendrosios praktikos slaugytoja Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė sako, kad ekstremalus karštis žmogaus organizmui kelia gerokai didesnę grėsmę nei daugelis įsivaizduoja.
„Karščio bangos daro reikšmingą poveikį žmonių sveikatai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Trumpalaikės pasekmės gali pasireikšti jau per kelias valandas ar dienas po intensyvaus karščio – nuo lengvų negalavimų iki gyvybei pavojingų būklių. Dėl skysčių ir elektrolitų netekimo prakaitavimo metu gali pasireikšti dehidratacija, galvos svaigimas, raumenų mėšlungis, o sunkesniais atvejais – stiprus išsekimas ar šilumos smūgis, kuriam būtina skubi medicinos pagalba“, – teigia ji.
Karščio bangų metu didėja širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimo, infarkto ir insulto rizika, blogėja miego kokybė, o ilgainiui tai gali prisidėti prie lėtinių ligų bei psichikos sveikatos sutrikimų.
„Lietuvoje jau dabar stebimi akivaizdūs požymiai, rodantys, kad klimato kaita daro tiesioginį poveikį šalies gyventojų sveikatai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – drastiškai pailgėjęs erkių aktyvumo sezonas bei augantis sergamumas erkių platinamomis ligomis. Karščio bangų metu gyventojai patiria didžiulį kardiovaskulinį stresą, o dažnėjančios tropinės naktys neleidžia organizmui tinkamai pailsėti“, – teigia ji.
Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei lauke dirbantys žmonės. Specialistė primena, kad karščio bangų metu svarbu reguliariai gerti vandenį, vengti intensyvaus fizinio krūvio karščiausiu paros metu ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausiems gyventojams.
Prisiminti neužtenka – metas veikti
Pasak M. Bagdonaitės, Pasaulinės klimato krizės aukų diena primena, kad klimato kaita pirmiausia yra žmonių problema.
„Liepos 15-oji skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitą ne kaip į ateities kartų problemą, bet kaip į šiandienos realybę, kuri jau dabar daro poveikį žmonių gyvenimo kokybei. Ši diena primena, kad už statistikos ir temperatūros rekordų slypi realios žmonių istorijos ir netektys“, – teigia ji.
Kartu ši diena skatina ne tik prisiminti klimato krizės aukas, bet ir imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti klimato krizės padarinius. Svarbu pripažinti, kad gyvename naujoje klimato realybėje, prie kurios teks prisitaikyti. Klimato krizės padarinių mastas priklausys nuo šiandien priimamų sprendimų. Tam reikalingi ne tik ryžtingi politiniai sprendimai ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, bet ir kiekvieno žmogaus indėlis – atsakingesnis vartojimas, tvaresni kasdieniai pasirinkimai bei didesnis dėmesys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Europos Komisijos inicijuotas Klimato paktas yra Europos žaliojo kurso dalis. Tai iniciatyva, vienijanti žmones ir organizacijas, siekiančius prisidėti prie Europos Sąjungos tikslo iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu.
Loading ...
