„Ger­man­to lo­bio“ bėgi­mas su­būrė spor­to en­tu­zias­tus ir bend­ruo­menę

Ge­gužės 23-iąją Tel­šiai dar kartą įrodė, kad spor­tas šia­me mies­te – ne tik var­žy­bos, bet ir tik­ra bend­rystės šventė. Mas­čio eže­ro pa­krantė­je vykęs jau tra­di­ci­ja tapęs ren­gi­nys „Judė­ki­me kar­tu. „Ger­man­to lo­bio“ bėgi­mas“ su­būrė bėgi­mo en­tu­zias­tus, šei­mas, vai­kus, pa­lai­ky­mo ko­man­das ir mies­to sve­čius.

Nuo pat ry­to prie Did­žio­sios prie­plau­kos ne­trūko šur­mu­lio: vie­ni segė­si da­ly­vių nu­me­rius, ki­ti šyp­so­jo­si prie­š startą, ma­žiau­sie­ji ne­kant­ra­vo iš­ban­dy­ti sa­vo jėgas, o pa­lai­kan­tie­ji ieš­ko­jo ge­riau­sių vietų plo­ji­mams ir šūksniams. Čia jautė­si tai, dėl ko to­kie ren­gi­niai ir tam­pa lau­kia­mi – ge­ra nuo­tai­ka, azar­tas, bend­ras judė­ji­mo džiaugs­mas ir pa­pras­tas no­ras pa­būti kar­tu.

Šių metų nau­jie­na – mažųjų „lo­biukų“ bėgi­mas – su­laukė itin šiltų žiū­rovų emo­cijų. Ma­žie­ji bėgi­kai, ly­di­mi tėve­lių ir ar­timųjų pa­lai­ky­mo, drąsiai įveikė jiems skirtą trasą, o fi­ni­še bu­vo pa­si­tik­ti plo­ji­mais ir šyp­se­no­mis. Galbūt būtent čia pir­muo­sius sa­vo spor­ti­nius žings­nius žengė būsi­mi bėgi­mo mėgėjai ar net čem­pio­nai.

Prieš pa­grin­di­nius star­tus da­ly­vius ir žiū­ro­vus su­vie­ni­jo ma­si­nis 1,4 km bėgi­mas, skir­tas vi­siems – ne­prik­lau­so­mai nuo am­žiaus ar spor­ti­nio pa­si­ren­gi­mo. Šio­je dis­tan­ci­jo­je svar­biau­sia bu­vo ne re­zul­ta­tas, o bend­ras judė­ji­mo džiaugs­mas: kar­tu bėgo vai­kai, tėvai, drau­gai, mies­tie­čiai ir mies­to sve­čiai. Tai ta­po gra­žiu įžan­gi­niu šventės ak­cen­tu, dar la­biau su­stip­ri­nu­siu ren­gi­nio bend­ruo­me­nišką nuo­taiką.

Da­ly­viai galė­jo rink­tis skir­tin­go il­gio tra­sas pa­gal sa­vo am­žių, pa­si­ren­gimą ir norą pa­si­var­žy­ti – nuo trum­pes­nių vaikų bei pra­de­dan­čiųjų dis­tan­cijų iki 5 ir 10 ki­lo­metrų bėgimų.

Netrū­ko ir es­ta­fetės azar­to, kur svar­bi bu­vo ne tik kiek­vie­no bėgi­ko išt­vermė, bet ir ko­man­dinė dva­sia.

Prieš star­tus da­ly­vių laukė ap­ši­li­mas su tre­ne­re Al­mi­na, o vėliau Mas­čio pa­krantės ta­kais nu­si­driekė bėgikų ko­lo­na. Vie­ni trasą įveikė siek­da­mi as­me­ni­nio re­zul­ta­to, ki­ti – tie­siog norė­da­mi pa­judė­ti, pa­si­mėgau­ti šven­te ir gra­žia Tel­šių ap­lin­ka. Ta­čiau fi­ni­šo li­ni­ja vi­siems reiškė tą pa­tį – per­galę prie­š sa­ve.

Vi­si fi­ni­ša­vu­sie­ji bu­vo ap­do­va­no­ti at­mi­ni­mo me­da­liais. Įvai­rių am­žiaus gru­pių 1–3 vie­tos laimė­to­jai su­laukė or­ga­ni­za­to­rių ir rėmėjų įsteigtų pri­zų, o ren­gi­nio kul­mi­na­ci­ja ta­po lo­te­ri­ja, ku­rio­je galė­jai laimė­ti pro­fe­sio­na­lius bėgi­mo ba­te­lius. Da­ly­viams bu­vo pri­min­ta sau­go­ti sa­vo nu­me­rius iki lo­te­ri­jos pa­bai­gos – juk na­mo bu­vo ga­li­ma grįžti ne tik su me­da­liu, bet ir su nau­jutė­lai­čiais bėgi­mo ba­te­liais.

Anot ren­gi­nio vedė­jo Žy­gi­man­to Skio­čio, „Judė­ki­me kar­tu. „Ger­man­to lo­bio“ bėgi­mas“ dar kartą pa­rodė, kad Tel­šiuo­se spor­to šventės tu­ri ypa­tingą dva­sią. Čia su­si­tin­ka ne tik bėgi­kai, bet ir vi­sa bend­ruo­menė – tie, ku­rie bėga, tie, ku­rie pa­lai­ko, ir tie, ku­rie tie­siog atei­na pa­būti gy­vo mies­to da­li­mi.

Šių metų bėgi­mas baigė­si, ta­čiau jo nuo­tai­ka dar il­gai iš­liks da­ly­vių šyp­se­no­se, nuo­trau­ko­se, me­da­liuo­se ir pa­ža­de sau: kitą­met – vėl prie star­to li­ni­jos.