Lapkričio 10 dieną garbingą 90 metų jubiliejų paminėjo telšiškė Antanina Urbonienė. Gyvenimas moters nelepino: nuo mažumės teko sunkiai ir daug dirbti, nugalėti sunkią ligą. Prieš 11 metų senolė palaidojo vieną savo dukrą, o prieš porą metų anapilin iškeliavo jos vyras.
Aurelija SERVIENĖ
A. Urbonienė kilusi iš Laukuvos, čia gimė ir užaugo. Sukūrusi šeimą ir susilaukusi dviejų dukrų su vyru nutarė geresnio gyvenimo ieškoti svečioje šalyje – 1957 m. gyventi išvyko į Kazachstaną. Ten išgyveno 15 metų ir grįžo į Lietuvą, Telšius.
Urbonų šeimoje gimė trys dukros. Vaikus tėvai auklėjo griežtai, bet teisingai, ragino dirbti, netinginiauti. Likimas lėmė, jog vidurinioji dukra prieš 11 metų paliko šį pasaulį.
Dabar senolė gyvena kartu su dukra Nijole, kuri yra jos didžiausia pagalbininkė, globotoja. Rūpinasi maistu, namais, vaistais, kad mamai, sulaukusiai tokio garbingo amžiaus, nieko netrūktų. Nijolė nesiskundžia, kad jai per sunku – taip lėmė likimas.
Senolė gyvenime iškentė tikrai nemaža. Jos tėvai savo atžalas nuo pat mažumės vertė daug ir sunkiai dirbti. Antanina šeimoje buvo vyriausioji, tad baigusi vos keturias klases devynmetė išėjo tarnauti.
Teko Antaninai gyvenime nugalėti ir labai sunkią ligą – vidurių šiltinę. Tik medikų rūpestingumas ir moters tvirtumas padėjo pakilti iš ligos patalo.
Senolei teko dirbti įvairiausius darbus: melžė karves, ilgą laiką dirbo statybose, o kur dar darbai namuose. Visą gyvenimą, kol sveikata leido, laikė daug gyvulių, turėjo nemažą daržą, stengėsi, jog šeimai nieko netrūktų.
A. Urbonienės ilgaamžiškumo paslaptis tikriausiai genuose. Visada senolė buvo energinga, iškalbinga, turėjo gerą atmintį.
Dukra Nijolė džiaugiasi, jog mama sulaukė tokio garbingo jubiliejaus ir nori ta proga surengti gražią, nepamirštamą šventę, pakviesti daug svečių, kaip dera pagerbti jubiliatę.