Šiemet – dvidešimt metų, kai Mažeikių rajono kultūros centrai veikia kaip savarankiškos biudžetinės įstaigos.
Šia proga pakalbinome Laižuvos kultūros centro direktorę Laimą Virkutienę. Ji akcentavo: kaip ir visur – yra ir savų džiaugsmų, ir problemų, tačiau visos jos, padedant bendruomenėms ir seniūnijai, yra išsprendžiamos.
Laižuviškiai ir šoka, ir dainuoja
Kultūros centro, kuriame dirba aštuoni darbuotojai, direktorė džiaugiasi, kad šiuo metu keičiasi požiūris į kultūrą, ir jau visoje Lietuvoje po truputį į ją atsigręžiama. Pamažu įsigali požiūris, kad žmogui kultūra reikalinga, kad jis gyvas ne vien darbu.
„Visada norime didesnio finansavimo, tačiau suprantame padėtį ir skųstis negalime: ar jis didesnis, ar mažesnis, bet renginius vykdome. Ir didžiuojuosi savo darbuotojais, kurie, kaip aš vadinu, moka iš kirvio išvirti sriubą – mažomis sąnaudomis sugeba surengti renginius ar popietes, po kurių žmonėms lieka geri prisiminimai“, – sakė centro vadovė.
Seniausiai Kultūros centre veikia ansamblis „Laižuvos širdis“. Anksčiau tai buvo senjorų kolektyvas, bet šiuo metu, prisijungus jaunimui, tapo mišriu ansambliu.
Dešimt metų centre veiklą vykdo Auksūdžio senjorų ansamblis „Auksinė obelis“. Centras gali pasigirti dainininkų kvartetu, kurio dalyviai kartais koncertuoja ir duetu.
Visus džiugina stiprūs šokių kolektyvai – moterų „L+“ ir vaikų „Pienės pūkas“. Šokėjai yra aktyvūs Mažeikių rajone organizuojamų renginių dalyviai, o, be to, vyksta ir į renginius Pasvalio, Šiaulių, kituose rajonuose.
Galimybę išvykti ir pasirodyti kituose rajonuose vykstančiuose renginiuose suteikia Mažeikių rajono savivaldybės administracija, skirianti transportą.
Masiškiausios – vasarinės šventės
Paprašyta nusakyti Laižuvos kultūros centro veiklos kryptis, jo vadovė pažymėjo: vienas pagrindinių tikslų dabar yra renginius daryti ne sau, ne tam, kad tik būtų užsidėtas pliusiukas.
Ieškoma vis naujų veiklos formų tam, kad pavyktų pritraukti kuo daugiau žmonių.
Pavyzdys – dabar rengiamas projektas apie bendruomenių sambūrį „Pažink kaimyną“, kuris bus pateiktas rajono Savivaldybei. Pernai Laižuvos paplūdimyje jis vyko pirmą kartą ir puikiai pasisekė. Jame dalyvavo Ruzgų, Laižuvos, Auksūdžio ir Purvėnų bendruomenės.
Pasak pašnekovės, labiausiai žmones pritraukia ir masiškomis tampa vienkartinės vasaros šventės. Bet ir prieš jas organizuojant reikia gerai viską apgalvoti, įvertinti situaciją viso rajono mastu. Jau dabar Kultūros centro darbuotojai žino, kad Joninių šventės Laižuvoje šią vasarą nebus, nes tądien didelės Joninių šventės rengiamos Mažeikiuose, Viekšniuose, todėl žmonių akys ir srautai krypsta būtent ten.
„Nusprendėme jėgas sutelkti kitam vasaros renginiui“, – sakė L. Virkutienė.
Aktyviai laižuviškiai Kultūros centro darbuotojai inicijuoja valstybinių švenčių paminėjimus, turi tradiciją rengti senjorų vakarones ir susitikimus. Purvėnuose centro darbuotojai surengė jungtinį „Draugystės vakarą“, kuriame dalyvavo Bugenių, Ruzgų ir Krakių bendruomenių atstovai.
Sulaukia palaikymo ir pagalbos
Kultūros centro vadovė pažymėjo, kad ir kultūra, ir centro veikla neatsiejama nuo Laižuvos, Auksūdžio ir Purvėnų bendruomenių aktyvaus dalyvavimo ir palaikymo. Prie renginių prisideda ir Laižuvos seniūnija, kuri suteikia pagalbą. Tad kultūros darbuotojai nelieka vieni spręsdami organizacinius klausimus. Pašnekovė tvirtino, kad pavyksta dirbti ir tartis ranka rankon.
Artimiausiuose Laižuvos kultūros centro planuose – trečius metus vyksiantis, tradiciniu tampantis renginys „Žemaitijos ilgakasė“. Dalyvauti jame registruojasi ir kitų rajonų gyventojos. Birželį numatyta surengti vaikų šokių kolektyvų festivalį. Kaip pažymėjo L. Virkutienė, Laižuvos vaikų šokių kolektyvas išvažiuoja į pasirodymus kituose rajonuose, todėl svarbu pasikviesti draugus koncertuoti Laižuvoje. Ir būtinai tai bus ne konkursas, o festivalis, kuriame svarbiausia yra ne konkuruoti, o pasidžiaugti šokiu, smagiai praleisti laiką.
Vidas STANKUS
Nuotr. iš Laižuvos KC archyvo
Loading ...
