Aplinkos apsaugos agentūra praneša apie oro taršos matavimo stotelėse fiksuojamą padidėjusią kietųjų dalelių (KD10) koncentraciją ore. Praėjusią savaitę padidėjusi oro tarša buvo fiksuojama kone visoje šalyje. Tarša normos ribas peržengė ir Žemaitijoje.
Vyraujant šaltiems ir ramiems orams, oro taršą lemia suintensyvėjęs būstų šildymas, transportas, pakeltoji tarša ir teršalų pernaša iš kitų šalių. Kaip elgtis padidėjus oro taršai?
Aurelija SERVIENĖ
Aplinkos užterštumo priežastys
Vyraujant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (žvarbūs, sausi ir ramūs orai), teršalai kaupiasi aplinkos ore. Aplinkos apsaugos agentūra praneša, jog aplinkos oro užterštumo padidėjimui visoje šalyje įtakos turėjo vietiniai šaltiniai – individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša, transportas ir intensyvaus eismo sukelta pakeltoji tarša. Taip pat dalis teršalų pietų krypčių oro masės pernašos atnešta iš kitų Europos regionų (daugiausiai nuo Lenkijos).
Septyniolika oro kokybės tyrimų stočių
Aplinkos apsaugos agentūros atstovas ryšiams su visuomene Vaidotas Norkus informavo, jog stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimo vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose.
Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje ir Jonavoje.
Pasak V. Norkaus, Žemaitijos oro kokybės tyrimų stotis įrengta prie Platelių ežero – netoli Telšių rajono. Pačiuose Telšiuose Aplinkos apsaugos agentūra stoties neturi.
Sausio 23-osios duomenimis, Žemaitijos stotyje fiksuotas KD10 paros vidurkis siekė 56 mikrogramus kubiniame metre, kai norma yra 50.
Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai
Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.
Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.
Kaip elgtis padidėjus oro taršai?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:
• Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
• Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
• Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).
• Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.
• Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.
• Dažniau drėgnu būdu valykite patalpas.
• Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

