Skaičiai nekalba užuolankomis – jie aiškiai parodo, kaip keičiasi Telšių rajono gyventojų gyvenimas.
Kaip ir kasmet, Telšių rajono civilinės metrikacijos duomenys atskleidžia pagrindines praėjusių metų tendencijas – mažėjantį gimstamumą, augantį mirtingumą ir rečiau registruojamas santuokas. Kartu fiksuojami vis dažnesni porų sprendimai pasukti skirtingais gyvenimo keliais.
2025-ųjų analizę „Telšių ŽINIOMS“ pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Donata Armalienė.
Aurelija SERVIENĖ
Gimimai
2025 m. Telšių rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 243 gimimai (28-iais mažiau nei 2024 m.).
2024 m. buvo įregistruotas 271 gimimas, trylika mažiau nei 2023 m. 2023-iaisiais gimė 15 naujagimių mažiau nei 2022 m. Skaičiuojant pastarųjų penkerių metų iš eilės gimstamumo mažėjimo vidurkį, Telšių rajono savivaldybėje kasmet gimsta 23 naujagimiais mažiau.
2025 m. santuokoje gimusių vaikų – 162, tėvysčių pripažinta 77, vienišų mamų, įregistravusių vaiko gimimą – 4.
Skaičiuojant procentine išraiška, 2025 m. santuokoje gimusių vaikų buvo 67 proc. (3 proc. daugiau nei 2024 m.), tėvystė pripažinta 32 proc. (procentas, lyginant su 2024 m., išliko nepakitęs) ir vaikų, kurių gimimo įraše tėvo duomenys neįrašyti, – 2 proc. (2 proc. mažiau nei 2024 m.).
2024 m., skaičiuojant procentine išraiška, iš 271 naujagimio santuokoje gimusių vaikų buvo 64 proc., tėvystė pripažinta 32 proc. ir vaikų, kurių gimimo įraše tėvo duomenys neįrašyti, – 4 proc.
Lyginant pastaruosius penkerius metus, santuokoje gimusių vaikų procentas neženkliai auga, tėvysčių pripažinimo atvejų procentas išlieka panašus – apie 30 proc., vienišų mamų mažėja.
2025 m. pagal amžių jauniausia mama buvo 16 metų, jauniausias tėvas – 17 metų.
Per pastaruosius penkerius metus visi jauniausiems priskiriami tėvai siekia 16 metų amžiaus ribą, jaunesnių nei 16 metų įregistruota nebuvo: 2025 m. jauniausia motina – 16 metų, tėvas – 17 metų; 2024 m. jauniausia motina – 17 metų, tėvas – 19 metų; 2023 m. jauniausia motina – 17 metų, tėvas – 16 metų; 2022 m. jauniausia motina – 18 metų, tėvas – 20 metų; 2021 m. jauniausia motina – 16 metų, tėvas – 18 metų.
2025 m. į apskaitą buvo įtraukti 45 užsienio valstybėse įregistruoti gimimai. Pastaruosius penkerius metus gimusiųjų užsienyje skaičius svyruoja: 2024 m. – 37, 2023 m. – 47, 2022 m. – 53, 2021 m. – 53. Daugiausia 2025 m. užsienyje gimusių vaikų pasaulį išvydo Jungtinėje Karalystėje – 40 proc., Norvegijoje – 18 proc., Danijoje – 11 proc., o Švedijoje, Airijoje ir Islandijoje gimė po 4 proc. naujagimių.
Antrus metus iš eilės daugiau gimsta berniukų: 2025 m. gimė 134 berniukai ir 109 mergaitės; 2024 m. – 148 berniukai ir 123 mergaitės. Lyginant gimusiųjų skaičių pagal lytį, šis skaičius varijuoja, nes 2022 ir 2023 metais daugiau gimė mergaičių.
2025 m. gimė 1 pora mergaičių dvynukių. 2024 m. gimė 2 poros dvynukų (1 pora mergaičių ir 1 pora berniukų), 2023 m. – 3 poros dvynukų, 2022 m. – taip pat 2 poros dvynukų.
Vaikų vardai
Populiariausias 2025 metų vardas, kurį tėvai skyrė savo dukroms, buvo Eva, antras pagal populiarumą – Matėja. Į populiarių mergaitėms suteiktų vardų eilę taip pat pateko Žemyna, Sofija, Liucija, Olivija, Amelija, Karina, Melita.
Beje, Matėja, Olivija, Amelija, Sofija išsilaiko tarp populiarių vardų jau ne pirmus metus.
Sugrįžta senoviniai vardai – Liucija, Agota, Barbora.
Netradiciniai mergaitėms suteikti vardai – Heilė, Atėnė.
2025 m. daugiausia tėvų savo sūnums išrinko Dominyko vardą, antrą vietą pagal populiarumą užėmė Matas, Benas, Markas.
Į populiarių vardų eilę patenka Jonas, Evanas, Elijus, Herkus, Kajus.
Beje, Dominykas, Matas, Benas, Markas, Jonas, Kajus, Nojus, Gustas išsilaiko tarp populiarių vardų jau ne pirmus metus.
Sugrįžta senoviniai vardai – Motiejus, Mykolas, Herkus.
Netradiciniai berniukams suteikti vardai – Adas, Matėjus.
Santuokos
Per pastaruosius trejus metus įregistruotų santuokų skaičius išlieka daugmaž panašus: 2025 m. įregistruotos 197 santuokos, tik 4 santuokomis mažiau nei 2024 m., 2023 m. – 207 santuokos. 2021 ir 2022 m. dar buvo apie 60 daugiau besituokiančių porų.
2025 m. Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė 122 poros (62 proc. besituokiančiųjų), bažnyčioje – 60 porų (30 proc. besituokiančiųjų). Užsienyje žiedus sumainė 15 porų (8 proc. besituokiančiųjų). Stebimas neženklus užsienyje besituokiančiųjų skaičiaus augimas.
Lyginant pastaruosius ketverius metus, pasirinkusiųjų civilinę santuoką ir santuoką bažnyčioje santykis procentais išlieka panašus (60 proc. ir 30 proc.). 2021 m. civilinių santuokų ir santuokų bažnyčioje santykis procentais buvo 50 proc. ir 40 proc.
2025 m. į apskaitą buvo įtraukta 16 užsienio valstybėse įregistruotų santuokų. 2024 m. – 11, 2023 m. – 7, 2022 m. – 15, 2021 m. – 18. 2025-aisiais iš 16 užsienyje sudarytų santuokų dvi buvo sudarytos Jungtinėje Karalystėje, 2 – Norvegijoje, 2 – Rusijoje, visi kiti – pavieniai atvejai įvairiose šalyse.
Per praėjusius kelerius metus susituokusių Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečių porų skaičius išliko panašus: 2024 m. – 8 poros; 2023 m., 2022 m., 2021 m. susituokė 6 poros. 2025 m. Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su užsienio šalių piliečiais, skaičius išaugo iki 15.
Kaip ir kiekvienais metais, dalį pateiktų prašymų įregistruoti santuoką asmenys atsiima arba neatvyksta įregistruoti santuokos. Per pastaruosius kelerius metus tokių atvejų procentas nuo visų einamaisiais metais pateiktų prašymų įregistruoti santuoką išlieka panašus: 2025 m. tokie atvejai sudarė 4 proc., 2024 m. – 3 proc., 2023 m. – 4 proc.
Ištuokos
2025 m. įregistruotos 132 ištuokos (36 ištuokomis daugiau nei 2024 m.), iš šio skaičiaus 6 poros išsituokė užsienyje. 2024 m. įregistruotos 96 ištuokos, 2 iš jų – užsienyje. 2023 m. įregistruotos 127 ištuokos, 2 iš jų – užsienyje.
Skaičiuojant 2021–2025 m. įregistruotų ištuokų skaičiaus vidurkį, sudarytų santuokų skaičiui tenka 52 proc. ištuokų.
Ilgaamžiškumas
2025 m. daugiau kaip 90 metų sulaukė 127 gyventojai, 19 proc. nuo bendro netekčių skaičiaus. Lyginant asmenis, kurie sulaukė per 90 metų, pagal lytį, moterys sudarė 73 proc., vyrai – 27 proc.
7 gyventojai, 1 proc. nuo bendro netekčių skaičiaus, buvo išskirtinai ilgaamžiai, išgyvenę daugiau kaip 100 metų: 100 metų sulaukė 2 vyrai ir 1 moteris; 101 metų – 1 moteris ir 1 vyras; 103 metų – 1 moteris; 104 metų – 1 moteris.
2024 m. Telšių rajono savivaldybė neteko 32 ilgaamžių: 3 asmenų, sulaukusių 100 metų, 5 asmenų, sulaukusių 99 metų, 2 asmenų, sulaukusių 98 m., 4 asmenų, sulaukusių 97 m., ir net 18 asmenų, sulaukusių 96, 95 metų. 2023 m. 5 asmenys mirė sulaukę 98 ir 99 metų amžiaus. Šimtamečių užfiksuota nebuvo. 2022 m. asmenų, sulaukusių 100 ir 101 metų amžiaus, buvo net 4.
Netektys
2025 m. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius įregistravo 670 mirties aktų (90-čia daugiau nei 2024 m.). 2024 m. netekome 580 gyventojų, 2023 m. – 627.
2025 m. Telšių rajono demografinė kreivė, lyginant gimimų ir mirčių atvejus, deja, nėra džiuginanti: mirė 427 daugiau žmonių nei gimė. 2024 m. mirė 309-iais daugiau nei gimė.
Pastarųjų penkerių metų mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus vidurkio procentinė išraiška: 43 proc. gimsta, 57 proc. miršta.
Per pastaruosius penkerius metus asmenų, mirusių užsienio valstybėse, apskaitos skaičiai išlieka panašūs: 2025 m. – 13 atvejų (8 atvejai – Jungtinėje Karalystėje, 3 atvejai – Vokietijoje, 1 – Ukrainoje, 1 – Rusijoje), 2024 m. – 11 atvejų; 2023 m. – 15 atvejų; 2022 m. – 13 atvejų; 2021 m. – 13 atvejų.
Pagrindinės mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai.
Kaip ir kasmet, 2025 metais Telšių rajone nebuvo išvengta savanoriško pasitraukimo iš gyvenimo atvejų.
Vardo, pavardės, tautybės pakeitimai
Kasmet auga vardų, pavardžių ir tautybių keitimo bylų skaičius. 2025 m. iš viso asmenvardžių ir tautybių pakeitimo bylų sudaryta 55 (7-iomis daugiau nei 2024 m.): vardą keitė 9 asmenys, pavardę – 35 asmenys, vardą ir pavardę – 5 asmenys, tautybę – 6 asmenys. 2024 m. buvo sudarytos 48 bylos, 2023 m. – 26 bylos, 2022 m. – 32 bylos.
Bendra informacija
Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje ne tik registruojami gimimai, santuokos, ištuokos, mirtys, bet ir atliekami civilinės būklės aktų įrašų ištaisymai, papildymai, pakeitimai, išduodamos pažymos apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje, tarptautiniai išrašai pagal konvenciją, civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai.
Civilinės būklės aktų įrašų ištaisymų, papildymų, pakeitimų skaičius siekia 107.
Pastaruosius dvejus metus asmenims, ketinantiems sudaryti santuoką užsienio valstybėse, išduotų pažymų apie šeiminę padėtį skaičius padidėjo: 2025 m. išduota 30 pažymų, 2024 m. – 35 pažymos. 2021, 2022, 2023 metais pažymų apie šeiminę padėtį skaičius siekdavo tik 20 atvejų.
Civilinės būklės aktų įrašus liudijančių išrašų 2025 m. buvo išduota 803 (82-iem daugiau nei 2024 m.). Civilinės būklės aktų įrašus liudijančių išrašų 2024 m. buvo išduota 721. Skaičius panašus lyginant su 2023 m., kai buvo išduoti 734 išrašai.
Registrų centro LR gyventojų registro duomenų bazei papildyti iš Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos archyvinio fondo 2025 m. buvo perduota 1 050 (net 390 daugiau nei 2024 m.) civilinės būklės aktų įrašų.




