Plungės kultūros centras lapkričio 8 dieną kvietė visus prisiminti, kokia melodinga ir skambi yra lietuvių liaudies daina, koks trankus ir gražus liaudies šokis: mūsų mieste vyko Lietuvos folkloro festivalis-konkursas „Sosėtėkem Plungie“. Renginys, galima sakyti, tradicinis – organizuotas ketvirtąjį kartą. Šiųmetis festivalis išskirtinis ir tuo, jog buvo skirtas pažymėti šiemet minimiems Lietuvių liaudies dainų metams. Plungėje tą savaitgalį išties susitiko visa Lietuva.
Daiva Gerikienė
Festivalio pradžia – įspūdinga. Puikią pasveikinimo programą paruošė ir pristatė svečiai iš Šiaulių kultūros centro. Folkloro ansamblis „Salduvė“ (vadovas Darius Daknys) dainomis ir pasakojimais priminė, kokia svarbi lietuviui yra gamta, koks ypatingas ryšys nuo pat senovės mus sieja su medžiais: ne be priežasties dainose minimas ąžuolas, liepelė…
„Sveiki susirinkę į ketvirtąjį Lietuvos folkloro festivalį-konkursą „Sosėtėkem Plungie“. Šie metai Lietuvoje – išskirtiniai: 2025-ieji – Lietuvių liaudies dainų metai. Daina nėra tik garsas, nėra tik žodis, daina – mūsų tauta, kalba, mūsų atmintis. Kai prieš 200 metų Liudvikas Rėza išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, jis tikėjo, kad daina niekada neišnyks. Šiandien jis nustebtų pamatęs, kiek dainininkų susirinko į Plungę, ir apsidžiaugtų išgirdęs, kaip jie traukia ne vieną dainą. Ne tik apsidžiaugtų, bet ir apsiverktų, nes čia susirinko tie, kurie dainas ne tik moka dainuoti, bet jomis ir gyvena. Kaip sakoma, jei nori žmogų pažinti, pasiklausyk, ką jis dainuoja“, – sveikindami susirinkusiuosius kalbėjo renginio vedėjai Rita ir Eugenijus Barniškiai, Plungės kultūros centro folkloro ansamblio „Gondinga“ nariai.
Festivalio „Sosėtėkem Plungie“ scenoje žiūrovai išvydo gausų būrį liaudies šokių ir dainų puoselėtojų. Renginyje dalyvavo daugiau nei 200 folkloro atlikėjų, pasakotojų iš Panevėžio, Vilniaus, Kazlų Rūdos, Rietavo, Kelmės, Vilkaviškio, Telšių, Gargždų, Kaišiadorių, Plungės miestų ir rajonų. Išties šaunus būrys liaudies kūrybos mylėtojų susitiko Plungėje!
„Kodėl žmonės pradeda dainuoti?“ – klausė festivalio vedėjai. Atsakymas paprastas, bet ir daug pasakantis. „Todėl, kad daina sujungia žmones. Juk kuo daugiau žmonės dainuoja, tuo bendrystės jausmas yra stipresnis ir galingesnis. Kartu dainuojant kartais per kūną šiurpas eina“, – pastebėjo R. ir E. Barniškiai.
Festivalio konkursinėje programoje pasirodžiusius dalyvius vertino kompetentinga komisija. Jos pirmininkė – etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus nematerialaus kultūros paveldo specialistė, renginių ir televizijos laidų vedėja ir folkloro atlikėja Loreta Sungailienė.
Pirmininkei vertinant konkursantus talkino Plungės kultūros centro direktorius, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, Plungės rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Ingrida Uznevičiūtė, Šiaulių miesto kultūros centro folkloro ansamblio „Salduvė“ vadovas D. Daknys ir Plungės kultūros centro folkloro ansamblio „Gondinga“ vadovė Dalia Stasikėlienė.
Net keletą valandų žiūrovai mėgavosi folkloro švente Plungės kultūros centre. Galiausiai komisija paskelbė nugalėtojus. Konkurso-festivalio „Sosėtėkem Plungie“ laureatais tapo Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis „Lankupa“ (vadovė Daiva Ambrasaitė, instrumentinės grupės vadovai Linas Penkaitis, Tomas Makluševičius), Olios ir Sauliaus Jogminų šeima iš Varnių (Telšių r.), folkloro ansamblis „Labingis“ iš Vilniaus (vadovė Milda Ričkutė) ir Panevėžio rajono Raguvos kultūros centro folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“ (vadovė Kotryna Juškaitė).
Pasakotojų nugalėtoju paskelbtas Stanislovas Virbauskas iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų kultūros centro.
Pagrindinį festivalio prizą laimėjo Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“ (vadovas Osvaldas Gerbenis).
„Šiemet šiame prasmingame renginyje susirinko visa Lietuva. Tai – folkloro ansambliai ir pasakotojai iš Aukštaitijos, Sūduvos, Dzūkijos ir, žinoma, Žemaitijos. Visą dieną viena tarmė keitė kitą, sutartinės – linksmas ir liūdnas liaudies dainas, jaunimo trankūs šokiai – senjorų orius pasivaikščiojimus. Džiaugėmės smagiomis pasakotojų perteiktomis istorijomis, tautinių kostiumų raštais ir žmonių tikrumu. Nepaprastai svarbus renginys, puoselėjantis mūsų tradicinės kultūros pamatines vertybes ir kviečiantis branginti savo unikalumą.
Tokie festivaliai kaip „Sosėtėkėm Plungie“ yra nepaprastai svarbūs mūsų tautos kultūriniam identitetui – jie ugdo pagarbą tradicijoms, skatina jaunąją kartą domėtis savo šaknimis ir primena, kad folkloras – tai ne praeitis, o gyvas, nuolat atsinaujinantis ryšys su mūsų istorija. Nuoširdžiai ačiū visiems dalyviams už fantastiškus pasirodymus, gyvus pasakojimus, meilę lietuviškam žodžiui, melodijai ir papročiui“, – pasibaigus festivaliui kalbėjo komisijos narys R. Matulis.
Loading ...
