Daugiabučių atnaujinimas tampa vis aktualesnis visoje Lietuvoje – gyventojai ieško būdų sumažinti šildymo išlaidas, pagerinti gyvenimo sąlygas ir prailginti pastato eksploatavimo laiką. Tačiau norint, kad renovacija duotų maksimalią naudą, būtina viską atsakingai suplanuoti, priimti pagrįstus sprendimus ir aktyviai įtraukti visą bendruomenę.
Kokybiškas planas = sėkmingas rezultatas
Renovacijos procesas prasideda nuo dviejų pagrindinių etapų – investicijų plano parengimo ir pagal jį rengiamo techninio darbo projekto. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, jau pirminiame etape reikia numatyti visus svarbiausius techninius aspektus, kad projektas vėliau nevirstų iššūkių virtine.
„Vienas iš tokių aspektų yra vidaus patalpų oro kokybė ir tinkamas mikroklimatas. Jau investicijų plano etape reikėtų įtvirtinti reikalavimą projektuotojams, kad rengiant techninį darbo projektą tam būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Tai ypač svarbu todėl, kad modernizuojant pastatą, apšiltinus jo konstrukcijas ir sandarinant atitvaras, sumažėja natūralaus oro srautas iš išorės. Techniniame darbo projekte turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys tinkamą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose“, – sako E. Petrauskas.
Kaip pažymi ekspertas, dažnai problema kyla dėl nepakankamo investicijų plano ir techninio darbo projekto detalumo bei netikslumų. Tokiu atveju renovacijos eigoje tenka juos koreguoti – tai reiškia papildomas išlaidas, darbų vėlavimą, ginčus su rangovais ir dažnai – pablogėjusį galutinį rezultatą.
Įvertinami ne visi teigiami pokyčiai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis kviečia į renovaciją pažvelgti plačiau, nei tik šildymo sąskaitų ir techninės pastato priežiūros išlaidų mažėjimas
„Atnaujintame daugiabutyje būsto vertė įprastai bus aukštesnė nei nerenovuotame. Be to, daugeliu atvejų investicija į renovaciją yra gerokai mažesnė, nei būsto vertės prieaugis po darbų. Jei žmogus nusprendžia parduoti butą, jis už renovuotame name esantį būstą gali gauti kur kas didesnę sumą nei už tokį patį, bet neprižiūrėtame daugiabutyje. Nemažiau svarbus ir gyvenimo kokybės aspektas. Įrengus naujas šildymo ir vėdinimo sistemas, gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą ir taip užtikrinti komfortą visus metus“, – pabrėžia ekspertas.
Modernizavus inžinerines sistemas, sumažėja avarijų, gaisrų rizika. Patrauklesnė pastato išvaizda ir tvarkinga aplinka gerina gyvenimo kokybę, teikia pasitenkinimą ir stiprina bendruomeniškumo jausmą.
Gyventojų aktyvumas ir įsitraukimas – būtinas
Pasak E. Petrausko, jeigu žmonės nesidomi sprendimais, kurie siūlomi investicijų plane ar techniniame projekte, vėliau, jau vykstant darbams, gali kilti nesutarimų ar nepasitenkinimo.
„Planuojant techninius darbus, projektuotojai pristato gyventojams konkrečius sprendinius: ar bus keičiami langai, vamzdynai, radiatoriai, kokia bus pasirinkta ventiliacijos sistema, ar planuojamas balkonų stiklinimas. Tačiau pastebime, kad žmonės šiame etape dažnai būna pasyvūs“, – teigia ekspertas.
Anot jo, kuo daugiau klausimų kyla projekto pradžioje, tuo mažiau jų lieka vėlesniuose etapuose. Aktyvus dalyvavimas diskusijose, projektų svarstyme ir sprendimų priėmime – vienas iš svarbiausių sėkmingos renovacijos elementų.
APVA paskelbtas kvietimas daugiabučių renovacijai pratęstas iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė


