Dažnai tenka girdėti, skaityti mūsų rajono valdžios vyrų pasisakymus ir pažadus jauniems žmonėms, emigrantams, kaip jie yra laukiami sugrįžtant į Telšius. Jei jaunimas patikėtų jų entuziazmu, tai seniai mūsų miestas trykštų jaunyste. Dauguma blaiviai pamąsto ir lieka kur buvę. Tačiau yra jaunų žmonių, kuriems gimtinė yra kaip oras, be jos gyventi paprasčiausiai negali arba labai jau liūdna ir širdį skauda. Jie bando kurti gyvenimą čia ir nesvajoja apie užsienio šalis, didžiulius uždarbius. Jiems patinka gyventi mūsų mieste. Visai neseniai teko susipažinti su dviem seserimis – Simona Kačinskiene ir Audrone Keinyte, kurios šiemet vasario mėnesį Telšiuose atidarė gyvūnų kirpyklą „Ringo“. Draugystė su jomis prasidėjo, kai pačios pasiūlė savo paslaugas – išmaudyti ir sutvarkyti „Telšių šuniukų namų“ beglobius. Kai paprašome, jos visada atranda laiko ir mūsų „uodeginiams“. Tad šįkart siūlau skaitytojams pakeliauti po sesių pasaulį, kuris toks jaunatviškas ir pilnas optimizmo.
Verslo pradžią lydėjo dvejonės
Simona vyresnė už Audronę ketveriais metais. Baigusi dešimt klasių „Germanto“ pagrindinėje mokykloje perėjo mokytis į Telšių regioninį profesinio mokymo centrą, kur įgijo dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo profesiją. Atsirado azartas mokytis, tame pačiame centre, tik jau Varniuose, baigė buhalterinę apskaitą ir tuo pačiu metu dirbo optikos parduotuvėje.
Audronė baigė Vincento Borisevičiaus gimnaziją ir sugalvojo nusitrenkti į kitą Lietuvos kraštą, į Daugų technologijos ir verslo mokyklą – pasirinko socialinio darbuotojo padėjėjo studijas. Jas baigusi, Audronė grįžo į savo gimtą miestą, įsidarbino parduotuvėje „Eurokos“.
Nė viena iš seserų pagal savo įgytas specialybes nedirbo nė dienos ir vis ieškojo dar kažko. Taip gimė idėja mokytis naujo amato – šunų ir kačių kailių priežiūros ir kirpimo.
Sumanė jaunesnė sesė Audronė, nes ji pati turi šunį. Matydama savo gražų ir laimingą šunį po maudynių ir kitų kirpyklos paslaugų, pagalvojo: „Kodėl gi mums nepabandžius turėti savo kirpyklos ir daryti augintinių laimingų?“ Pasiūlė Simonai, abi labai rimtai ir žemaitiškai svarstė, dėliojo pliusus ir minusus, skaičiavo savo santaupas, tyrinėjo rinką, svarstė, ar verta steigti dar vieną gyvūnų kirpyklą, kai jų jau ir taip yra keletas. Dvejonių buvo nemažai, bet nusprendė, kad jų gyvenime reikia iššūkio. Esą, jeigu dabar nepabandys, paskui gailėsis visą gyvenimą. Kirpti mokėsi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Kaune. Pusantro mėnesio abi seserys kasdien važinėjo į Kauną, mokėsi šunų ir kačių kailių priežiūros ir kirpimo subtilybių ir gudrybių. Praktikos įgijo, žinių sukaupė, beliko atidaryti savo kirpyklą.
Gyvūnų kirpykla „Ringo“
Paklausus seserų, kodėl išsirinko tokį pavadinimą, jos atsakė, kad nesinorėjo tokių įprastų, dažnai sutinkamų. Pagalvojo, kad Ringo vardas tinka ir šuniui, ir katinui. Nelengva buvo susirasti išsinuomoti tinkamas patalpas. Ypač po Naujųjų metų, tada daugelis sukruto pradėti savo veiklą, tad tinkamos patalpos sausio mėnesį buvo graibstomos kaip niekada. O gyvūnų kirpyklai dar labai svarbu ir grindys, ir vanduo.
Pagrindiniai seserų rėmėjai ir palaikytojai – jų šeima: vyrai, tėvai, dar šeši broliai ir seserys su savo šeimomis.
Simona ir Audronė yra iš didelės šeimos – aštuoni vaikai, kurie išaugo šalia Telšių, Birikų kaime. Tad žino, ką reiškia dirbti, dalintis, paremti, palaikyti, paskatinti.
Išsinuomojo telšiškės patalpas Respublikos gatvėje, praktiškai plikas sienas, tad viską teko įsirengti pačioms – vyrai dažė, klijavo, kalė, merginos plovė, valė, gražino. Su tokia didžiule palaikymo komanda kirpykla buvo atidaryta jau vasario mėnesį. Kirpykloje dvi darbo vietos, gali iškart priimti du augintinius.
Jos prisimena savo pirmąją dieną, kuri buvo pilna emocijų. Sulaukė daug palaikymo iš aplinkinių, pirmieji klientai, aišku, buvo pažįstamų ir giminaičių augintiniai. Dabar ratas plečiasi, atvyksta ir iš aplinkinių miestų. Pradžia nėra lengva ir tokia daug žadanti. Paklausus, kodėl neieškojo paramos per projektus, kuriuos siūlo rajono Savivaldybė smulkiajam verslui arba Darbo užimtumo tarnyba, seserys atsakė, kad nenori įsipareigoti, „prisirišti“ prie kažkieno reikalavimų. Sudėjo savo visas santaupas, pirmą mėnesį dar iš savo kišenės ir mokesčius susimokėjo. O mokesčių smulkiajam verslininkui yra tikrai nemažai – pagrindinę pajamų dalį suryja patalpų nuoma, 15 procentų tenka sumokėti gyventojų pajamų mokesčio, įmokos „Sodrai“ ir, aišku, komunaliniai mokesčiai už elektrą, vandenį, nuotekas ir šiukšlių išvežimą. O kur dar priemonės, įrankiai, kurie kainuoja tikrai brangiai. Šampūnai, kondicionieriai gyvūnams dažnai kainuoja brangiau negu žmogui. Sesės juokauja, esą kol vyrai nieko nesako, tol dirbs.
Svarbu pasitikėti savo jėgomis ir dirbti gerai
Atkaklus ir kokybiškas darbas anksčiau ar vėliau atkreipia klientų dėmesį. Tiesiog reikia stengtis, mokytis ir tikėti savimi. Labai sesrų gyvenime padeda optimizmas, kurį greičiausiai paveldėjo iš mamos. Nuleidžia viską juokais, būna blogų dienų, bet pajuokauja ir viskas praeina.
Audronė ir Simona nuo pat vaikystės labai daug laiko praleidžia kartu. Jos šeimoje – pagrandukės, tad nieko keisto, kad daug bendrauja, pasipyksta, bet vieną kitą jaučia iš žvilgsnio, tad neaštrina situacijos, kaip visuomet, viena kitą padrąsina, juokais „nuleidžia garą“ ir toliau kimba į darbus. Merginos žino, kad reikia dirbti ir pasitikėti savomis jėgomis. Myli savo miestą, yra tvirtos savo žemaitiška „dūšia“ ir kantrybe, o nuo rudens vėl planuoja sugrįžti į šokių pasaulį ir vėl abi kartu keliauti zumbos ritmu per gyvenimą.
Elė KAKANAUSKIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Loading ...
