Kompresorių gamyklos, P. Vileišio gatvės daugiabučių, universalinės parduotuvės ir kitų žinomų mūsų miesto objektų statybų pradžia – tai tik dalis to, ką galima pamatyti Mažeikių muziejuje atidarytoje nuotraukų parodoje „Mažeikiai 1960–1979“.
Miesto istorija atsispindės albume
Praėjusių metų rugpjūtį pristatydamas parodą „Mažeikių istorinė fotografija (1940–1960 m.)“ jos kuratorius, vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas sakė, kad projektą, kuris skirtas žmonėms susipažinti su mūsų krašto istorija per nuotraukas, įgyvendins etapais. Ir duotą žodį ištesėjo.
„Ruošdamas fotografijų albumą „Mažeikiai 1940–1990 metais“, kuriame bus galima susipažinti su tų metų miesto kasdienybe ir plėtra, dirbau, rinkau medžiagą, grupavau. Taip ir atrinkau į šią parodą 39 nuotraukas su 20 metų laikotarpio vaizdais, žmonėmis, įvykiais“, – sakė V. Ramanauskas.
Tai, kad planuojamas albumas yra būtinas, paliudijo ir pirmosios knygos „Mažeikių istorinė fotografija XIX amžiaus pabaiga–1940 m.“ su 197 nuotraukomis populiarumas, nes buvo išleisti net du leidimai, antras – papildytas informacija ir nuotraukomis.
Dabartinėje parodoje pristatomos nuotraukos, kurios surinktos iš amžinybėm išėjusių Domo Raudoniaus, Vaclovo Žilevičiaus,
Alberto Kulvinsko paliktų negatyvų, jų suteikė fotomenininkai Vytautas Radžiūnas ir Jonas Strazdauskas, kiti mažeikiškiai.
Lankytojams turėtų kilti daug klausimų
Neatsitiktinai šioje fotografijų parodoje vyrauja statybos. 1960–1979-ieji buvo miesto augimo metai, tai liudija ir gyventojų skaičiaus pokytis: jeigu 1959 m. Mažeikiuose gyveno 7 960 žmonių, tai 1979 m. – jau 25 779.
Parodoje apsilankę mažeikiškiai gali išvysti senuosius miesto pastatus, kurie jau išnyko, juos pakeitė nauji. Prisiminti, kaip atrodė senoji poliklinika Vasario 16-osios gatvėje (dabar toje vietoje „Sodra“); pamatyti medinius namukus P. Vileišio gatvėje, kuriuos „išstūmė“ plytiniai penkiaaukščiai; medinius namus Laisvės gatvėje, kurioje, pasak V. Ramanausko, nors ir buvo praėję dvidešimt metų nuo okupacijos pradžios, naujausias statinys buvo 1955 m. pastatyta vidurinė mokykla, o nuo 1960-ųjų pradėjo augti vadinamosios chruščiovkės, prasidėjo universalinės parduotuvės, kino teatro statyba.
„Prognozuoju, kad atėjęs lankytojas gali stebėtis ir jam kils klausimų: o kuri čia miesto vieta? Pavyzdžiui, yra nuotrauka, kurioje mažeikiškiai žygiuoja pro didžiulį bunkerį primenantį pastatą Stoties gatvėje. O tai buvo geležinkelio stoties tualetas, kuris nugriautas statant pėsčiųjų tiltą per geležinkelį“, – pasakojo V. Ramanauskas.
Senieji mažeikiškiai vienoje iš parodos nuotraukų atpažins jaukų senamiesčio skverelį V. Burbos ir Laisvės gatvių sankryžoje. Pristatyta ir tokia neįprasta nuotrauka, įamžinusi, kaip 15 parų arešto nubausti miesto gyventojai šluoja gatvę prie tuomečio miesto turgaus arba kaip asfaltuojama akmenuota Laisvės gatvės dalis…
Be kasdienybės vaizdų neapsieita
Parodos nuotraukose atsispindi ir Mažeikių mikrorajono kitapus geležinkelio augimo pradžia, kuri sutapo su Kompresorių gamyklos statyba. Jos pradžia taip pat įamžinta parodos nuotraukose. Nedaugelis žino, kad Ventos gatvė anksčiau vadinosi TSRS 50-mečio gatvė. Būtent šis gatvės pavadinimas leido sužinoti bei nuotraukose nurodyti, kelintais metais čia prasidėjo gyvenamųjų daugiabučių namų statybos.
Pasak muziejininko, šį kartą parodoje mažai sporto, meno kolektyvų ar šiaip mažeikiškių nuotraukų, nes norėjosi parodyti daugiau miesto vaizdų, jo augimą. Tačiau be to meto kasdienybės vis tiek neapsieita: tai ir 1963-iaisiais pastatyto „Ventos“ restorano nuotrauka, iš kurios galima sužinoti, koks buvo tuometis restorano interjeras, padavėjų apranga, šukuosenos, drabužiai ir pan., bus galima pasižvalgyti po Mažeikių parduotuvės prekystalius ir sužinoti kai kurių prekių kainas…
Laikotarpio neišmesi
Paklaustas, kodėl parodoje atsispindi tik to laikotarpio miesto augimas, V. Ramanauskas pažymėjo: siekiant pateikti visą to meto Mažeikių rajono apžvalgą, būtų užsigriebta per daug plačiai. Dar daug įdomių kadrų yra likę ir mažeikiškių albumuose.
Todėl naudodamasi proga „Santarvė“ ragina juos peržiūrėti ir atnešti muziejininkui. Originalai niekur nedings, nuotraukos bus nuskenuotos ir grąžintos savininkams.
„Ruošdamas fotografijų albumą, renku tas nuotraukas, procesas vyksta. Daugelis vengia sovietmečio. Ir mane kalbino: esą, kam reikia jį pristatyti. Atsakau paprastai: to laikotarpio neišmesi, negali jo peršokti. Jaunimas tikriausiai neįsivaizduoja, kad prekių asortimentas tuomet buvo toks skurdus, o kad lentynos nebūtų tuščios, jos buvo prikraunamos vienos rūšies prekių, jei kažką geresnio parduotuvėje „išmesdavo“, nutįsdavo eilės. Taip pat norėjosi parodyti, kad tada senamiesčio centras neištuštėdavo vakarais kaip dabar, tada čia veikė restoranas, kultūros namai, buvo populiarus stadionas, parkas, žmonės čia praleisdavo laisvalaikį“, – pasakojo V. Ramanauskas.
Planuoja ir kitus leidinius
Pasak muziejininko, numatyta, kad daug nuotraukų ir mažai teksto turintis fotoalbumas „Mažeikiai 1940–1990 metais“, jeigu viskas pavyks sėkmingai, pasirodys 2026-aisiais.
Skirtingai nuo pirmojo albumo, kuriame buvo didelės nuotraukos, neretai užimančios visą puslapį, čia puslapyje matysime po kelias nuotraukas.
„Tenka pripažinti, kad nuotraukų yra daug, tačiau jos savo kokybe atsilieka nuo smetoniškoje Lietuvoje darytų fotografijų“, – pastebėjo parodos ir būsimo albumo sudarytojas.
V. Ramanausko planuose – dar viena paroda kitais metais, kuri apims miesto dvidešimtmetį nuo 1980 metų, o dar tolesniuose – albumas apie Mažeikius nuo 1990-ųjų iki šių dienų.
Parodą „Mažeikiai 1960–1979“ bus galima aplankyti iki sausio pabaigos.
Vidas STANKUS
Nuotr. iš muziejaus archyvo
Loading ...
