Tel­šių kul­tū­ros cent­re vie­ni iš dar­bo išei­na, ki­ti grįž­ta

Tel­šių kul­tū­ros cent­re – po­ky­čiai: vie­nu me­tu iš dar­bo išė­jo du dar­buo­to­jai. Tai su­kė­lė ne­ma­žai dis­ku­si­jų, ko­dėl spe­cia­lis­tai nu­spren­dė pa­lik­ti kul­tū­ros įstai­gą.
Ta­čiau yra ir at­virkš­ti­nis va­rian­tas – į įstai­gą su­grįž­ta čia anks­čiau dir­bu­si re­ži­sie­rė.

„Tel­šių ŽI­NIOS“ do­mi­si, ar dėl šių po­ky­čių ne­sut­ri­ko dar­bas, ko­kių spe­cia­lis­tų šiuo me­tu trūks­ta kul­tū­ros įstai­go­je.

Įs­tai­ga ne­sto­vi vie­to­je

Kas nu­ti­ko Tel­šių kul­tū­ros cent­re, kad net du dar­buo­to­jai vie­nu me­tu išė­jo iš dar­bo, pa­pra­šė­me pa­ko­men­tuo­ti įstai­gos di­rek­to­riaus Li­no Ulkš­ti­no.

„Sma­gu, kad at­krei­pė­te dė­me­sį į to­kį svar­bų kul­tū­ri­nio dar­bo as­pek­tą. Tie­są sa­kant, esu įsi­ti­ki­nęs, jog apie per­mai­nas kul­tū­ros cent­re ga­li­ma ra­šy­ti kas ket­vir­tį, nes įstai­ga „ne­sto­vi vie­to­je“ – nuo­lat esa­me virs­me, steng­da­mie­si ieš­ko­ti nau­jų iš­raiš­kos for­mų, plės­ti ir to­bu­lin­ti jau esa­mas. O dėl dar­buo­to­jų kai­tos, tai ma­nau, jog esa­me vie­na iš tų įstai­gų, kur dar­buo­to­jai kei­čia­si mi­ni­ma­liai, ir ji, ma­no nuo­mo­ne, la­bai or­ga­niš­ka, nes dar­buo­to­jai taip pat „ne­sto­vi vie­to­je“: įgy­ja­mos nau­jos kom­pe­ten­ci­jos (ku­rios su­da­ro pla­tes­nes ga­li­my­bes ieš­ko­tis dar­bo), įgy­ja­ma dar­bo pa­tir­tis, dėl ku­rios ne­bu­vi­mo ne­bu­vo ga­li­ma pre­ten­duo­ti į vie­nas ar ki­tas pa­rei­gas, įgy­ja­mi nau­ji iš­si­la­vi­ni­mai, dėl to kei­čia­mos dar­bo­vie­tės, kei­čia­si žmo­nių prio­ri­te­tai, šei­mi­nės ap­lin­ky­bės ir t. t. Dėl to ir at­si­ran­da na­tū­ra­li dar­buo­to­jų mig­ra­ci­ja“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius.

L. Ulkš­ti­nas in­for­ma­vo, jog kul­tū­ros cent­rą pa­li­ko il­gą lai­ką pui­kiai dir­bu­si dai­li­nin­kė, ku­riai vi­si dė­kin­gi už ren­gi­nių ir pa­ties kul­tū­ros cent­ro įvaiz­džio ir di­zai­no kū­ri­mą. Jos kur­ti lo­go­ti­pai dar il­gai puoš kul­tū­ros cent­ro ko­lek­ty­vų vė­lia­vas.

„Pa­va­duo­to­jos kul­tū­ros cent­ras ne­tu­ri jau nuo ko­vo 1-osios, bet pa­ga­liau, ma­nau, esa­me fi­ni­šo tie­sio­jo­je ir tu­riu vil­tį, jog nau­ja­me se­zo­ne mū­sų gre­tas pa­pil­dys nau­jos pa­jė­gos. Po vai­ko au­gi­ni­mo ato­sto­gų į dar­bą su­grį­žo re­ži­sie­rė, to­dėl su­da­ry­ta ter­mi­nuo­ta su­tar­tis su lai­ki­nai šias pa­rei­gas ėju­sia dar­buo­to­ja au­to­ma­tiš­kai nu­trauk­ta (re­ži­sie­rės grį­ži­mas la­bai lai­ku, nes ki­ta re­ži­sie­rė yra kas­me­ti­nė­se ato­sto­go­se)“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius.

Šiuo me­tu kul­tū­ros cent­re yra 37 dar­buo­to­jai. Kaip ir dau­gu­mo­je kul­tū­ros cent­rų, di­rek­to­riaus tei­gi­mu, ko ge­ro, di­džiau­sias po­rei­kis yra žan­ri­nių spe­cia­lis­tų. Šiuo me­tu kul­tū­ros cen­tras ieš­ko leng­vo­sios mu­zi­kos va­do­vo ir vai­kų liau­dies šo­kių ko­lek­ty­vo va­do­vo, taip pat jau mi­nė­to dai­li­nin­ko sce­nog­ra­fo.

„Kal­bant apie dar­bus kul­tū­ros cent­re, se­zo­niš­ku­mas la­bai ma­žai jun­ta­mas: va­sa­rą ma­no­me, jog tru­pu­tį ra­miau bus ru­de­nį ir žie­mą, o šal­tuo­ju me­tu lau­kia­me va­sa­ros su min­ti­mi apie ma­žiau įtemp­tą gra­fi­ką. Fak­tas yra toks, jog dau­gu­ma dar­buo­to­jų ato­sto­gau­ja va­sa­rą, ir ne­su­ma­žė­jus dar­bų apim­tims rei­kia vis­ką at­lik­ti ma­žes­nė­mis pa­jė­go­mis. Tai yra ne­men­kas iš­šū­kis. Išė­jus dar­buo­to­jui at­si­ran­da va­kuu­mas, ku­rį rei­kia už­pil­dy­ti, at­si­ran­da pa­pil­do­mų veik­lų, dar­bų tęs­ti­nu­mas (kol at­si­ras nau­jas dar­buo­to­jas), nau­jo dar­buo­to­jo paieš­ka, at­ran­ka, so­cia­li­za­ci­ja ir pan. Tai, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ati­ma ir lai­ko, ir jė­gų, bet šio reiš­ki­nio ge­ro­ji pu­sė yra „švie­žias krau­jas“, nau­jos min­tys, nau­jas už­si­de­gi­mas. Nors per ga­na il­gą dar­bo pa­tir­tį yra bu­vę vis­ko: ir stai­gių dar­buo­to­jų ne­dar­bin­gu­mo at­ve­jų, ir įran­gos ge­di­mų, ir gam­tos iš­krės­tų šu­ny­bių, bet kad dėl to sto­tų veik­la – ne­pa­me­nu, vis pa­vyks­ta su­ras­ti išei­tį, su­lauk­ti pa­gal­bos iš ko­le­gų, „jung­ti aukš­tes­nę pa­va­rą“ ar ki­tais bū­dais pa­da­ry­ti, kad žiū­ro­vai net ne­sup­ras­tų, jog mes dir­ba­me šiek tiek ki­tu re­ži­mu nei įpras­tai. Perf­ra­zuo­jant ži­no­mą po­sa­kį ga­li­ma sa­ky­ti: bu­vu­sių kul­tū­ros dar­buo­to­jų ne­bū­na… Mes ne­sa­me did­mies­čio bend­ruo­me­nė, to­dėl vie­nais ar ki­tais at­ve­jais ma­ty­si­mės, to­dėl no­ri­si tik pa­lin­kė­ti pui­kių nau­jų gy­ve­ni­mo eta­pų“, – sa­kė L. Ulkš­ti­nas.

Vie­ni išei­na, ki­ti pa­rei­na

Pa­si­kei­tus Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai, vi­ce­me­rės po­sto ne­te­ku­si Ag­nė Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė pir­ma­die­nį, rugp­jū­čio 5-ąją, grį­žo į se­ną­ją sa­vo dar­bo­vie­tę – Tel­šių kul­tū­ros cent­rą, į re­ži­sie­rės pa­rei­gas. Iš jų, di­rek­to­riaus tei­gi­mu, bu­vo išė­ju­si vai­ko au­gi­ni­mo ato­sto­gų.

„Tel­šių ŽI­NIOMS“ A. Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė tei­gė, kad dirbs re­ži­sie­re kaip ir anks­čiau, o dar­bo vie­ta iš­si­sau­go­jo, ka­dan­gi vi­ce­me­ro po­stas yra po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo.

Praė­jęs penk­ta­die­nis, rugp­jū­čio 2-oji, pa­sku­ti­nė dar­bo die­na Tel­šių kul­tū­ros cent­re bu­vo In­gai Na­gy­tei, Tel­šių kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ro gru­pės „Su­la“ va­do­vei.

Su­si­sie­kus te­le­fo­nu, I. Na­gy­tė pa­tiks­li­no, kad kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ji ne­be­dir­ba se­no­kai, t. y. nuo va­sa­rio pa­bai­gos. Pak­lau­sę, ko­dėl, iš­gir­do­me, kad tai sun­kus ad­mi­nist­ra­ci­nis dar­bas, jo­kio me­no ten nė­ra.

O dėl mu­zi­kos ko­lek­ty­vo va­do­vės dar­bo – tai rugp­jū­čio 2-ąją bai­gė­si su­tar­tis. Tad I. Na­gy­tė šiuo me­tu ieš­ko nau­jų pa­tal­pų re­pe­ti­ci­joms, nes, kaip ra­šo­ma folk­lo­ro gru­pės „Su­la“ feis­bu­ko pa­sky­ro­je, li­ko be­na­miai, bet re­pe­tuo­ti no­ri.