![](https://tzinios.lt/wp-content/uploads/2023/11/zkd.jpg)
Lapkričio 22-ąją posėdžiavęs Žemaičių kultūros draugijos prezidiumas nutarė pasiūlyti Žemaitijos savivaldybių taryboms 2024-uosius paskelbti Žemaitiško rašto metais, parengti ir patvirtinti Žemaitiško rašto metų paminėjimo programą.
Aistas MENDEIKA
Pasak Žemaičių kultūros draugijos pirmininko profesoriaus Algirdo Žebrausko, septynių Žemaitijos savivaldybių – Telšių, Skuodo, Plungės, Kretingos, Rietavo, Mažeikių, Šilalės – sprendimas 2022-uosius paskelbti Žemaičių kalbos metais pasiteisino su kaupu.
„2022-uosius paskelbus Žemaičių kalbos metais padaryta daug darbų. Nors ir sudėtingas kelias, tačiau stengiamės, kad žemaičių kalba būtų įteisinta kaip Žemaitijos regiono kalba. Deja, kažkodėl šalies valdžios viršūnėse jaučiama totalinė tokio siekio baimė. Nors apie regioninio identiteto, tautiškumo išsaugojimą kalbama ir daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų. Taip pat Lietuva ratifikavo ne vieną dokumentą, kuriuo šalys raginamos stengtis išsaugoti kalbinę įvairovę. Tačiau Lietuva šioje srityje yra autsaiderė, jai iki tikrų pastangų išsaugojant kalbinę įvairovę dar toli“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė A. Žebrauskas.
Žemaitiško rašto metai bus Žemaičių kalbos metų tęsinys. Anot draugijos pirmininko, kalbėti žemaitiškai galime, bet dar reikia išmokti rašyti ir skaityti žemaitiškai.
„Jau turime padarę vadinamuosius „paruoštukus“, kuriuose paaiškinta, kokius kompiuterio klaviatūros mygtukus paspausti, kad galėtume parašyti žemaitiškas raides“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Siekdami 2024-uosius paskelbti Žemaitiško rašto metais, Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo nariai ketina paraginti Žemaitijos savivaldybių tarybas ne tik jiems pritarti, bet ir aktyviai naudoti Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintus Žemaitijos simbolius – herbą ir vėliavą.
„Taip pat pradedame fundamentalios Žemaitijos istorijos rengimo procesą. Dabar Žemaitija yra istorinė žemė, tačiau neturi savo istorijos. Kuo ji blogesnė už, pavyzdžiui, Škotiją ar Velsą? Juk Žemaitija turi irgi labai turtingą savo praeitį. Tarkim, jei ne trys žemaičiai ir vienas lietuvis, galbūt dabar Lietuva būtų ne respublika, o monarchinė valstybė. Buvo net surastas kažkoks vokietis Ulrichas, sutikęs tapti Lietuvos karaliumi. Tačiau tam anuomet pasipriešino keturi vyrai. Vadovėliuose Žemaitijos, galima sakyti, nėra. Kreipsimės į universitetus, ieškosime istorikų, taip pat bus reikalinga ir privati parama. Pažiūrėsime, ar tokiai istorijai išleisti Lietuva jau pribrendo“, – dėstė A. Žebrauskas.