• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Vys­ku­pas Pran­ciš­kus Ra­ma­naus­kas: „Nar­siai tar­nau­ki­me Vieš­pa­čiui“

Telšių žinių redakcija
28 lapkričio, 2023
Tvari kultūra Žemaitijoje, Teminiai puslapiai, Pirmas puslapis, Pirmas puslapis
0
Kan. dr. P. Ramanauskas. XX a. 4 deš. Fotografas Ch. Kaplanskis.

Gi­mė Pran­ciš­kus Ra­ma­naus­kas vė­ly­vą 1893-ių­jų ru­de­nį vi­du­ti­nių že­mai­čių ūki­nin­kų Pau­li­nos Jan­kaus­kai­tės ir An­ta­no Ra­ma­naus­ko šei­mo­je, prie vaiz­din­gos Du­by­sos kran­tų, Be­ty­ga­los pa­ra­pi­jo­je, Ra­sei­nių ap­skri­ty­je. Pra­di­nę mo­kyk­lą bai­gė Be­ty­ga­lo­je, pro­gim­na­zi­ją – Ra­sei­niuo­se, o sa­va­ran­kiš­kai pa­si­ren­gęs Kau­no gim­na­zi­jo­je eks­ter­nu iš­lai­kė 6 gim­na­zi­jos kla­sės bai­gi­mo eg­za­mi­nus ir, jaus­da­mas pa­šau­ki­mą tar­nau­ti Die­vui ir at­gims­tan­čiai Tė­vy­nei, 1911 m. įsto­jo į Že­mai­čių ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją Kau­ne, va­do­vau­ja­mą poe­to pre­la­to Jo­no Ma­čiu­lio-Mai­ro­nio. Dėl ki­lu­sio Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro moks­lai se­mi­na­ri­jo­je už­si­tę­sė ir tik 1917 m. sau­sio 21 d. vys­ku­pas Pran­ciš­kus Ka­re­vi­čius jį Kau­no ar­ki­ka­ted­ro­je įšven­ti­no ku­ni­gu.

Sa­vo ku­ni­gys­tės kre­do P. Ra­ma­naus­kas pa­si­rin­ko šū­kį „Nar­siai tar­nau­ki­me Vieš­pa­čiui“. Ku­ni­go pir­mo­ji pa­ra­pi­ja – Pum­pė­nai (Pa­ne­vė­žio ap­skr.), kur jis sta­čia gal­va pa­si­nė­rė į ga­ny­to­jo veik­lą. 1920–1921 m. bu­vo vi­ka­ru Kre­ke­na­vo­je, o 1921–1922 m. – Ra­sei­niuo­se. Ta­čiau jaus­da­mas, kad neuž­ten­ka se­mi­na­ri­jo­je įgy­tų ži­nių, ir trokš­da­mas to­liau mo­ky­tis kun. P. Ra­ma­naus­kas, ga­vęs dva­si­nės va­do­vy­bės lei­di­mą, 1922 m. ru­de­nį įsto­jo į ką tik įsteig­tą Kau­ne Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tą, ku­rio pir­muo­ju rek­to­riu­mi ta­po iš Tel­šių ki­lęs che­mi­kas pro­f. Jo­nas Šim­kus. Da­lį sa­vo lais­va­lai­kio ku­ni­gas sky­rė pa­pil­do­moms stu­di­joms ir sa­va­ran­kiš­kai iš­mo­ko ita­lų, pran­cū­zų ir is­pa­nų kal­bas. Stu­di­juo­da­mas Kau­ne taip pat ėjo ka­pe­lio­no pa­rei­gas Kau­no sun­kių­jų dar­bų ka­lė­ji­me, o 1923 m. – ir Kau­no suau­gu­sių­jų gim­na­zi­jo­je. Gy­ven­da­mas Lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je, kur vi­suo­me­ni­nis ir kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas vir­te vi­rė, ak­ty­viai įsi­jun­gė į ka­ta­li­kiš­kų or­ga­ni­za­ci­jų „Atei­tis“, „Pa­va­sa­ris“ veik­lą, ne­pa­mirš­da­mas lan­ky­ti ir teat­rus bei kon­cer­tus.

1923 m. bai­gęs su pa­gy­ri­mu Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tą, P. Ra­ma­naus­kas ga­vo pa­sky­ri­mą į Tel­šius, pa­kei­tė į stu­di­jas Kau­no uni­ver­si­te­te iš­vy­ku­sį kun. Pet­rą Ma­že­lį. Tel­šiuo­se vi­ka­rui taip pat veik­los ne­trū­ko, juo­lab kad ir jo kle­bo­nas Po­vi­las Kor­zo­nas taip pat bu­vo ak­ty­vus vi­suo­me­ni­nin­kas. Kun. P. Ra­ma­naus­kas pa­si­nė­rė į ga­ny­to­jo ir vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą: va­do­va­vo Ka­ta­li­kiš­ko vei­ki­mo cent­ro ir Šv. Vin­cen­to Pau­lie­čio drau­gi­jos Tel­šių sky­riams, da­ly­va­vo atei­ti­nin­kų, pa­va­sa­ri­nin­kų, tre­ti­nin­kų veik­lo­je, taip pat ėjo Mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jos ir Len­kų pro­gim­na­zi­jos ka­pe­lio­no pa­rei­gas.

Spau­dos lau­ko dar­bi­nin­kas

Ži­no­da­mas, kaip svar­bu švies­ti jau­nos vals­ty­bės žmo­nes, lai­ku su­teik­ti jiems rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją, už­kirs­ti ke­lią ne­pag­rįs­tiems gan­dams, P. Ra­ma­naus­kas kar­tu su ku­ni­gais P. Kor­zo­nu, J. Stri­ku, Tel­šių mies­to gy­ven­to­jais Da­ny­liu­mi, Gar­ba­liaus­ku ir ki­tais 1925 m. įstei­gė ka­ta­li­kiš­kos kryp­ties laik­raš­tį „Že­mai­čių prie­te­lius“. Laik­raš­čio lei­dė­jas – Ka­ta­li­kų vei­ki­mo cent­ro Tel­šių sky­riaus val­dy­ba. Lei­di­nio tiks­las – tau­ti­nės sa­vi­mo­nės, lie­tu­vy­bės, ka­ta­li­kiš­ku­mo ug­dy­mas.

„Že­mai­čių prie­te­liu­je“ bu­vo spaus­di­na­mi straips­niai ne tik apie Tel­šių ap­skri­ties įvy­kius, bet ir re­por­ta­žai apie tuo­me­ti­nį Že­mai­ti­jos ir Lie­tu­vos bei už­sie­nio gy­ve­ni­mą, po­li­ti­nės nau­jie­nos, ana­li­ti­niai straips­niai re­li­gi­nė­mis, švie­ti­mo, kul­tū­ros, že­mės ūkio te­mo­mis. Ne­ven­gė laik­raš­tis ir hu­mo­ro bei kri­ti­kos. Tai bu­vo ir at­sva­ra kai­ruo­liš­kos pa­krai­pos laik­raš­čiui „Že­mai­tis“, re­da­guo­tam Me­čis­lo­vo Ged­vi­lo.

Pir­ma­sis „Že­mai­čių prie­te­liaus“ nu­me­ris die­nos švie­są iš­vy­do 1925 m. ko­vo 18 d. ir pra­džio­je bu­vo lei­džia­mas kas dvi sa­vai­tes, bet jau nuo lapk­ri­čio 1 d. ta­po sa­vait­raš­čiu. Re­dak­ci­ja įsi­kū­rė Kal­no g. 20, lei­di­nys bu­vo spaus­di­na­mas Kau­ne ir trau­ki­niu at­ga­be­na­mas į Tel­šius. 1929 m. vys­ku­pui J. Stau­gai­čiui ati­da­rius Tel­šiuo­se spaus­tu­vę, laik­raš­tis bu­vo spaus­di­na­mas vys­ku­pi­jos spaus­tu­vė­je. Jo kai­na me­tams bu­vo pra­džio­je 5 Lt, o vė­liau – 3 Lt. Nors ofi­cia­lus laik­raš­čio re­dak­to­rius bu­vo kun. J. Da­gi­lis, ta­čiau fak­tiš­kai laik­raš­tį re­da­ga­vo P. Ra­ma­naus­kas. Jam 1927 m. iš­vy­kus į Ro­mą, laik­raš­čio re­da­ga­vi­mą pe­rė­mė iš stu­di­jų Kau­ne su­grį­žęs P. Ma­že­lis, o nuo 1932 m. – K. Be­ru­lis. 1936 m. jau ofi­cia­liai re­dak­to­riu­mi ta­po P. Ra­ma­naus­kas.

Ra­šė P. Ra­ma­naus­kas leng­vai, sklan­džiai, įtai­giai, su­pran­ta­mai dės­tė min­tis, ge­bė­jo pa­pras­tai, su­pran­ta­mai pa­teik­ti su­dė­tin­gas te­mas, ne­ven­gė ir leng­vo hu­mo­ro, pa­šmaikš­ta­vi­mo. Bū­da­mas kuk­lus žmo­gus, jis pa­si­ra­ši­nė­jo ne sa­vo pa­var­de, o sla­py­var­džiais, dau­giau­sia trum­pi­niais: k. P.; K.P.R.; P.R.; P.; K.; XY.; X.; P-tis; Pa­du­bi­sie­tis. Pa­du­bi­sie­čio sla­py­var­džiu pa­si­ra­šė ir ant lei­di­nu­ko, jo iš­leis­to Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos de­šimt­me­čiui pa­žy­mė­ti. Ko­kias te­mas gvil­de­no Pa­du­bi­sie­tis? Ak­tua­lias anam me­tui, bet taip pat ir šian­dien ne­pra­ra­du­sias įdo­mu­mo: „Kas yra na­tū­ra­li eti­ka ir ar ji žmo­gaus gy­ve­ni­me už­tek­ti­na?“, „Ma­te­ria­liz­mo bank­ro­tas moks­lo sri­ty­je“, „Krikš­čio­ny­bė ir so­cia­li­nis klau­si­mas“, „Krikš­čio­ny­bė ir žmo­gaus veik­lu­mas“, „Ka­ta­li­kų ak­ci­ja pa­gal Šv. Sos­to do­ku­men­tus“, „Ci­vi­li­nė mo­te­rys­tė“, „Krikš­čio­ny­bės at­si­ra­di­mas“, „Priau­gan­čios kar­tos auk­lė­ji­mas“, „Mo­der­nios žmo­ni­jos dva­si­nė būk­lė“, „Ir da­bar yra ste­buk­lų“, „Krikš­čio­ny­bės vi­suo­me­ni­nė reikš­mė“ ir kt. Jam ypač rū­pė­jo ir vai­kų, jau­ni­mo dva­si­nis ug­dy­mas. Įvai­riuo­se laik­raš­čiuo­se pa­si­ro­dė jo straips­nių apie šei­mą, ka­ta­li­kiš­ką ug­dy­mą, bet di­džiau­sias jo dar­bas šio­je sri­ty­je bu­vo 1934 m. vys­ku­pi­jos spaus­tu­vė­je iš­leis­ta re­li­gi­nės edu­ko­lo­gi­jos kny­ga „Ti­ky­bos pa­mo­kos pra­kti­ko­je“, skir­tos ti­ky­bos mo­ky­to­jams, ka­te­che­tams ir tė­vams, kur iš­sa­miai ap­ra­šo­mas, su pa­vyz­džiais pa­tei­kia­mas ka­ta­li­kiš­kas ti­kė­ji­mo ug­dy­mas.

Kaip mi­nė­ta, nuo 1936 m. sau­sio 1 d. kun. P. Ra­ma­naus­kas ta­po laik­raš­čio „Že­mai­čių prie­te­lius“ re­dak­to­riu­mi, nes prieš tai re­dak­to­riu­mi bu­vęs K. Be­ru­lis iš­vy­ko į Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tą baig­ti pra­dė­tų stu­di­jų. Re­dak­to­rius dė­jo daug pa­stan­gų, kad laik­raš­čio ti­ra­žas aug­tų, pvz., jis or­ga­ni­za­vo ak­ci­ją: dau­giau­siai „Že­mai­čių prie­te­lių“ už­si­sa­kiu­si Tel­šių vys­ku­pi­jos pa­ra­pi­ja gaus do­va­nų – kny­gų pa­ra­pi­jos bib­lio­te­kai. Dau­giau­siai „Že­mai­čių prie­te­lių“ 1936 me­tams už­si­pre­nu­me­ra­vo Gir­diš­kės pa­ra­pi­jos pa­ra­pi­jie­čiai. Ta­čiau P. Ra­ma­naus­kas tik pir­mą 1936 m. pus­me­tį bu­vo re­dak­to­riu­mi, laik­raš­tį jis pa­li­ko ge­ro­kai su­stip­rė­ju­sį – išau­go ne tik jo ti­ra­žas, bet ir pa­ts laik­raš­tis pa­sto­rė­jo nuo ke­tu­rių iki dvy­li­kos pus­la­pių, pa­dau­gė­jo te­mų. Ko­dėl jis pa­li­ko re­dak­to­riaus po­stą? Ga­li­me tik spė­lio­ti. Iš­sip­lė­tus laik­raš­čio apim­čiai gal ne­pa­ka­ko lai­ko jam re­da­guo­ti ir straips­niams ra­šy­ti, nes tu­rė­jo be­ga­lę ki­tų pa­rei­gų? O gal neį­ti­ko tau­ti­nin­kų val­džiai? Nes bū­ti laik­raš­čio re­dak­to­riu­mi anais lai­kais ne­bu­vo leng­va, ka­ri­nė tau­ti­nin­kų re­ži­mo cen­zū­ra baus­da­vo net už men­kiau­sią An­ta­no Sme­to­nos re­ži­mo kri­ti­ką, pvz.: re­dak­to­riui K. Be­ru­liui net du kar­tus ne­pil­nas dvi sa­vai­tes te­ko pra­leis­ti Tel­šių ka­lė­ji­me. Jį pa­kei­tė kun. Fe­lik­sas Gu­rec­kas, re­da­ga­vęs laik­raš­tį ne vi­są pus­me­tį. Po to trum­pai re­dak­to­riu­mi bu­vo kun. Vy­tau­tas Mo­tie­kai­tis. Jį kei­tė sei­mū­nas kun. Juo­za­pas Da­gi­lis, ta­čiau, anot kun. F. Gu­rec­ko, fak­tiš­kai ir to­liau „Že­mai­čių prie­te­lių“ re­da­ga­vo kun. P. Ra­ma­naus­kas.

Telšių kunigų seminarija XX a. 4 deš.

Nuo Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos dės­ty­to­jo, rek­to­riaus iki vys­ku­po

1926 m. ba­lan­džio 4 d. po­pie­žius Pi­jus XI bu­le „Li­tua­no­rum Gen­te“ įstei­gė Lie­tu­vos baž­ny­ti­nę pro­vin­ci­ją. Tel­šiai ta­po da­lies bu­vu­sios Že­mai­čių vys­ku­pi­jos cent­ru. Pir­muo­ju Tel­šių vys­ku­pu pa­skir­tas iš­ki­lus Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­rė­jas, Va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­ras Jus­ti­nas Stau­gai­tis. Jo pa­kvies­tas kun. P. Ra­ma­naus­kas ak­ty­viai įsi­jun­gė į nau­jos vys­ku­pi­jos kū­ri­mą, ta­po vi­ce­kanc­le­riu ir baž­ny­ti­nio tri­bu­no­lo no­ta­ru. Vys­ku­pui J. Stau­gai­čiui stei­giant Tel­šiuo­se Ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją, la­bai trū­ko dak­ta­ro laips­nį tu­rin­čių dės­ty­to­jų, to­dėl jis 1927 m. rugp­jū­tį iš­siun­tė kun. P. Ra­ma­naus­ką stu­di­joms į Ro­mą, kur jis Po­pie­žiš­ka­ja­me Gri­ga­liaus Di­džio­jo uni­ver­si­te­te 1929 m. ap­si­gy­nė teo­lo­gi­jos dak­ta­ro laips­nį.

1929 m. gruo­džio 24 d. vys­ku­pas J. Stau­gai­tis dr. P. Ra­ma­naus­ką pa­sky­rė Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos pa­sto­ra­ci­nės teo­lo­gi­jos ir ka­te­che­ti­kos pro­fe­so­riu­mi, o nuo 1932 m. lie­pos 31 d. – ir se­mi­na­ri­jos vi­ce­rek­to­riu­mi, su­tei­kė Tel­šių ka­ted­ros gar­bės ka­nau­nin­ko ti­tu­lą. Pra­si­dė­jo iki mir­ties tru­ku­si dvie­jų iš­ki­lių vy­rų – Pran­ciš­kaus Ra­ma­naus­ko ir Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus – drau­gys­tė. Jie­du gra­žiai vie­nas ki­tą pa­pil­dė: pil­nas idė­jų, gan ne­prak­tiš­kas bei jaut­rus sva­jok­lis V. Bo­ri­se­vi­čius ir pra­ktiš­kas, ra­mus, švel­nus su ge­ra do­ze hu­mo­ro P. Ra­ma­naus­kas. Klie­ri­kai ger­bė ir my­lė­jo pro­f. P. Ra­ma­naus­ką, daž­nai atei­da­vo pas jį pa­si­tar­ti pa­čiais įvai­riau­siais klau­si­mais. Ir bū­da­mas se­mi­na­ri­jos vi­ce­rek­to­riu­mi P. Ra­ma­naus­kas lei­do laik­raš­čius, ra­šė straips­nius, bu­vo ad­vo­ka­tas vi­so­se baž­ny­ti­nio tri­bu­no­lo by­lo­se, o kur dar įvai­rios ka­ta­li­kiš­kos drau­gi­jos, ku­rių veik­lo­se jis da­ly­va­vo. Ir kaip jis vi­sur spė­da­vo?

1940 m. ko­vo mė­ne­sį Tel­šių ka­ted­ro­je vy­ko di­de­lė šven­tė – V. Bo­ri­se­vi­čiaus kon­sek­ra­ci­jos vys­ku­pu iš­kil­mės. Vys­ku­pą V. Bo­ri­se­vi­čių pa­sky­rus Tel­šių vys­ku­po ge­ne­ral­vi­ka­ru, lem­tin­gą 1940 m. bir­že­lio 21 d. P. Ra­ma­naus­kas ta­po Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­to­riu­mi, jam su­teik­tas pre­la­to ti­tu­las. Ta­čiau ne­tru­kus oku­pa­ci­nė so­vie­tų val­džia se­mi­na­ri­ją už­da­rė, o klie­ri­kai ir dės­ty­to­jai per­kel­ti į Kau­ną, kur prel. P. Ra­ma­naus­kas ėjo vi­ce­rek­to­riaus pa­rei­gas.

Pra­si­dė­jus na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos ka­rui, Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja vėl bu­vo ati­da­ry­ta. Ta­čiau ka­ro me­tai rek­to­riui bu­vo itin sun­kūs. 1944 m. fron­tui vėl ar­tė­jant prie Lie­tu­vos, vo­kie­čiai se­mi­na­ri­jos pa­tal­pas pa­ver­tė ka­ro li­go­ni­ne, o klie­ri­kams te­ko glaus­tis pas ti­kin­čiuo­sius mies­te, pa­skai­tos vy­ko vys­ku­pi­jos ku­ri­jo­je. 1944 m. va­sa­rio 8 d. prel. P. Ra­ma­naus­ką iš Va­ti­ka­no pa­sie­kė ži­nia – jis no­mi­nuo­tas Kar­pa­ti­jos ti­tu­li­niu vys­ku­pu. Rei­kė­jo pra­dė­ti ruoš­tis šven­ti­mams, o fron­tas ne­nu­mal­do­mai ar­tė­jo prie Lie­tu­vos… Vyk­ti sve­čiams į Tel­šius da­rė­si neį­ma­no­ma, to­dėl jo kon­sek­ra­ci­ja įvy­ko ba­lan­džio 16 d. Kau­no ar­ki­ka­ted­ro­je, šven­ti­mų apei­goms va­do­va­vo Kau­no ar­ki­vys­ku­pas Juo­za­pas Skvi­rec­kas, asis­ta­vo V. Bo­ri­se­vi­čius, o ba­lan­džio 30 d. Tel­šiuo­se, „Šat­ri­jos“ sa­lė­je (da­bar – Že­mai­tės dra­mos teat­ras), įvy­ko kuk­lus nau­jo­jo vys­ku­po pa­ger­bi­mo ak­tas, ku­rį or­ga­ni­za­vo Že­mai­čių me­no ir moks­lo cent­ras. Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­to­riu­mi ta­po kun. dr. Jus­ti­nas Juo­dai­tis.

Ka­ro vie­su­las ne­gai­les­tin­gai ar­tė­jo prie Tel­šių, ta­čiau abu vys­ku­pai nė ne­svars­tė ga­li­my­bės trauk­tis į Va­ka­rus ir pa­lik­ti vys­ku­pi­ją. Gi­lus pa­rei­gos jaus­mas – lik­ti su sa­vo žmo­nė­mis – ne­lei­do jiems to pa­da­ry­ti. „Ge­ras ga­ny­to­jas ne­pa­lie­ka sa­vo avių“, – pa­sa­kė vys­ku­pas V. Bo­ri­se­vi­čius. 1946 m. va­sa­rio 5 d. jis bu­vo MGB suim­tas, ka­li­na­mas, kan­ki­na­mas ir 1946 m. lapk­ri­čio 18 d. su­šau­dy­tas. 1946 m. gruo­džio 18 d. so­vie­ti­nis sau­gu­mas suė­mė ir P. Ra­ma­naus­ką. Bū­da­mas jau ka­lė­ji­me vys­ku­pas ra­šė: „Ne­pai­sant žiau­raus li­ki­mo, ne­si­gai­liu li­kęs, nes jau­čiu, kad bent šiuo at­žvil­giu esu sa­vo pa­rei­gą at­li­kęs.“

Trem­ty­je

Vil­niu­je iš­ti­sas nak­tis jį kvo­tu­siems ir kan­ki­nu­siems so­vie­ti­nio sau­gu­mo tar­dy­to­jams vys­ku­pas P. Ra­ma­naus­kas pa­sa­kė: „Aš mo­ku ken­tė­ti, nes esu pa­siau­ko­jęs Die­vui“, ir nie­ko neiš­da­vė, ne­su­ti­ko bend­ra­dar­biau­ti su MGB, įda­vi­nė­ti par­ti­za­nų, pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių ku­ni­gų, pa­sau­lie­čių ir val­dy­ti Tel­šių vys­ku­pi­ją iš so­vie­ti­nio sau­gu­mo ma­lo­nės. Jis ne­ga­lė­jo su­tik­ti su aki­vaiz­džiu Baž­ny­čios ir Tė­vy­nės nai­ki­ni­mu. „Ge­riau jau mir­siu ar ka­lė­ji­me su­pū­siu, bet su ateis­tais iš­vien ne­dirb­siu“, – tvir­tai sau­gu­mie­čiams at­sa­kė vys­ku­pas, nors daž­niau­siai tar­dy­mų me­tu ty­lė­da­vo.

Ypa­tin­ga­sis pa­si­ta­ri­mas prie SSRS MGB Mask­vo­je 1947 m. rugp­jū­čio 16 d. už akių nu­tei­sė P. Ra­ma­naus­ką „…už da­ly­va­vi­mą an­ti­so­vie­ti­nė­je na­cio­na­lis­ti­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je ir an­ti­so­vie­ti­nę agi­ta­ci­ją“ įka­lin­ti 10-čiai me­tų pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je. Pra­si­dė­jo vys­ku­po „eks­kur­si­jos“ po la­ge­rius. Jis bu­vo ka­li­na­mas griež­tojo re­ži­mo la­ge­riuo­se Ka­za­chi­jo­je, In­to­je (Ko­mi­ja). So­vie­ti­niai agen­tai, ku­rie se­kė jį ir la­ge­ry­je, pra­ne­ši­nė­jo sau­gu­mie­čiams, kad „tarp ka­li­nių jis tu­ri di­de­lį au­to­ri­te­tą“, kad dau­ge­lis la­ge­ry­je į jį krei­pia­si „Eks­ce­len­ci­ja“. Nors la­ge­ry­je vys­ku­po svei­ka­ta ir sil­po, skun­dė­si silp­na šir­di­mi, aukš­tu krau­jos­pū­džiu, ta­čiau jo dva­sia iš­li­ko stip­ri ir ne­pa­lauž­ta. Jis at­si­sa­kė bend­ra­dar­biau­ti su so­vie­ti­niu sau­gu­mu ir iš ko­mu­nis­tų par­ti­jos ma­lo­nės grįž­ti val­dy­ti vys­ku­pi­jos. Ne­ga­na to, 1955 m. ba­lan­džio 1 d. agen­tas „Ju­rij“ pra­ne­šė, kad kun. Jo­nas Žvi­nys sa­vo laiš­ke iš In­tos la­ge­rio (Abe­zės) ra­šė, jog „Pran­ciš­ka Tel­šy­tė la­ge­ry­je pa­gim­dė du sū­nus“, t. y. vys­ku­pas P. Ra­ma­naus­kas la­ge­ry­je įšven­ti­no du ku­ni­gus: vie­ną lat­vį gy­dy­to­ją ir klie­ri­ką Al­fon­są Sva­rins­ką.

Grį­žu­siam į Lie­tu­vą P. Ra­ma­naus­kui vie­ti­niai sau­gu­mie­čiai ne tik kad ne­lei­do val­dy­ti vys­ku­pi­jos, bet net ap­si­gy­ven­ti pas prel. R. Kuo­dį Že­mai­čių Nau­mies­ty­je, iš­trem­da­mi jį kaip al­ta­ris­tą į Švėkš­ną. Ne­pai­sant to, vys­ku­pas ap­va­žia­vo vi­sus vys­ku­pi­jos de­ka­na­tus, kal­bė­jo­si su vi­sais ku­ni­gais, ap­lan­kė vys­ku­pus P. Ma­že­lį, T. Ma­tu­lio­nį ir K. Pal­ta­ro­ką ir sten­gė­si su­vie­ny­ti vi­sus vys­ku­pi­jų val­dy­to­jus, reiš­kė pa­sta­bas vys­ku­pui P. Ma­že­liui dėl mo­ra­liš­kai ar po­li­tiš­kai deg­ra­da­vu­sių ku­ni­gų, pri­mi­nė jam ir ku­ni­gams, kad, ne­pai­sant so­vie­ti­nio drau­di­mo, vai­kus ka­te­ki­zuo­ti yra jų, ku­ni­gų, pa­rei­ga, kad Baž­ny­čia sa­vo kil­me yra virš vals­ty­bės ir nie­ka­da ne­bus jos ver­gė. Vysk. P. Ra­ma­naus­kas bu­vo ap­sta­ty­tas agen­tais, ku­rie se­kė kiek­vie­ną jo žings­nį. KGB prieš dva­si­nin­ką ren­gė nau­ją by­lą. O vys­ku­po svei­ka­ta vis sil­po, 1957 m. jam bu­vo at­lik­ta on­ko­lo­gi­nė ope­ra­ci­ja. 1959 m. spa­lio 15 d. mi­rė at­li­kęs sa­vo pa­rei­gą iki ga­lo. Pas­ku­ti­niai jo žo­džiai bu­vo „Vi­sa lai­mi­nu“.

1959 m. spa­lio 19 d. P. Ra­ma­naus­kas am­ži­no poil­sio at­gu­lė Tel­šių ka­ted­ros vys­ku­pų krip­to­je, ša­lia vys­ku­po J. Stau­gai­čio. Jo lai­do­tu­vė­se da­ly­va­vo 142 ku­ni­gai, vys­ku­pai Teo­fi­lis Ma­tu­lio­nis, Ju­li­jo­nas Ste­po­na­vi­čius, Vin­cen­tas Slad­ke­vi­čius, Pet­ras Ma­že­lis ir Ry­gos vys­ku­pas pa­gal­bi­nin­kas Strods.

2006 m. Lie­tu­vos Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus įsa­ku vys­ku­pas Pran­ciš­kus Ra­ma­naus­kas už nuo­pel­nus Tė­vy­nei Lie­tu­vai bu­vo (po mir­ties) ap­do­va­no­tas Vy­čio kry­žiaus or­di­nu.

Ja­ni­na BU­CE­VI­ČĖ
Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“

Nuotr. iš ŽMA archyvo.
Kitas įrašas

Pra­mo­nės par­ko stei­gi­mas ža­di­na po­li­ti­kų aist­ras

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Tel­šiš­kės sėk­mė tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Is­pa­ni­jo­je
Odon­to­lo­gas Ta­das But­ri­mas: „Že­mai­tis be sa­vo kraš­to – kaip dan­tis be šak­nies“
„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Sa­vi­val­dy­bė pirks bu­tą Bir­žu­vė­nų dva­re
Ki­tu kam­pu: Bia­lys­to­ko „Ca­ri­to“ ir sen­jo­rų „ma­ra­to­nas“ Že­mai­ti­jo­je

Žemaičių kultūra

Tradicinės ir naujos šventės – neatsiejama vasaros dalis
Sekmadienį prasideda IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis
Mykolo Biržiškos anūkė: „Jūs esate mūsų žmonės, o mes esame jūsų“
Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda

Laisvalaikis

„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
„Tulp­me­džio žy­dė­ji­mas“ – tra­di­ci­nė šven­tė De­gai­čiuo­se
Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2025“ Ga­dū­na­vo Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset