Praėjusį sekmadienį Kantaučiai gyveno šventinėmis nuotaikomis. Čia vyko tituliniai Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos Šv. Onos atlaidai. Jie šiais metais – ypatingi: po restauracijos pirmąkart suskambo ir buvo pašventinti Kantaučių bažnyčios vargonai.
Daiva Gerikienė
Vieni seniausių Žemaitijoje
Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vargonai yra įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą. Tai seniausi ir autentiškiausi barokiniai vargonai visame Plungės rajone ir vieni unikaliausių bažnytinės muzikos instrumentų Žemaitijoje. Jų autorius nežinomas, tačiau manoma, kad šie vargonai galėjo būti pagaminti apie 1815 metus. Jie priskiriami Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai, yra vieni paskutiniųjų šio stiliaus instrumentų Lietuvoje. Vargonai nėra dideli, teturi vieną klaviatūrą, tačiau yra unikalios struktūros. Nors priskiriami baroko stiliui, jų fasadas, puoštas plastiškais medžio dirbiniais, yra vienas vėlyviausių rokoko stiliaus pavyzdžių Lietuvoje.
Kaip teigia istorijos šaltiniai, apie 1672 metus Kantaučių savininkas bajoras Kristupas Timotiejus Šiukšta čia pastatė bažnyčią, o vargonus nupirko jau kitas tos pačios giminės atstovas – Mykolas Šiukšta.
Suprantama, kad bėgant laikui Kantaučių bažnyčios vargonai prarado skambesį, o norint juos išsaugoti ateities kartoms buvo būtina imtis restauravimo. Prieš kelerius metus Plungės rajono savivaldybės taryba buvo skyrusi lėšų vargonams restauruoti. Iš pradžių sutvarkytos vienerios iš trejų dumplių, oro padavimo sistema. Vėliau, darbus perėmus restauratoriui Girėnui Povilioniui, paruošta vargonų konservavimo ir restauravimo darbų programa, restauruotas vienas iš 11 registrų, suremontuota griežykla, užsandarinti oro takai. Instrumentas buvo išvalytas, suremontuotas jo rėmas, atkurta klaviatūra.
Šie darbai nors ir leido vargonams su sutvarkytu vienu registru groti, tačiau jų skambesys neatsivėrė visu grožiu. Taip kantautiškiams gimė idėja įgyvendinti, rodos, sunkiai pasiekiamą tikslą – surinkti lėšų visai vargonų restauracijai.
Senųjų Kantaučių bažnyčios vargonų restauravimo darbams atlikti reikėjo 40 tūkst. eurų. Džiugu, kad nemenką dalį šios sumos – beveik 15 tūkst. eurų – gyventojų iniciatyva, kurių priekyje buvo Kantaučių vargonininkė Rūta Černeckienė ir vietos verslininkas Linas Ramanauskas, pavyko surinkti per paramos akciją. Trūkstamą sumą skyrė Plungės rajono savivaldybė. Taigi daugiau nei 200 metų skaičiuojantiems vargonams atsivėrė galimybė susigrąžinti savo tikrą skambesį!
Restauravimas truko metus
Kantaučių bažnyčios vargonų restauravimo sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų rugsėjį. Instrumentą tvarkyti patikėta aukščiausios kategorijos vargonų restauravimo technologui Rimantui Gučui, bendradarbiaujančiam su Latvijos vargonų restauratorių įmone „Ugales ergelbuves darbnica“, kuriai vadovauja Janis Kalninš. Kurį laiką vargonų dalys buvo tvarkomos dirbtuvėse Latvijoje. Darbams artėjant prie pabaigos, keletą savaičių restauravimas vyko vietoje – Kantaučių bažnyčioje.
Atlikdami tvarkybos darbus meistrai ne sykį akcentavo, jog vargonus stengiamasi atkurti kuo autentiškesnius, kad ir savo išvaizda, ir grojant skleidžiamais garsais primintų tą instrumentą, koks jis buvo prieš porą šimtmečių. „Jie skambės ne taip, kaip šiuolaikiniai instrumentai. Jie skambės kaip anų laikų vargonai“, – sakė J. Kalninš.
Vargonai suskambo per atlaidus
Liepos 27 dieną per tradicinius Šv. Onos atlaidus Kantaučiuose restauruoti vargonai pagaliau suskambo. Kad kantautiškiai laukė šios dienos ir tam ypatingai ruošėsi, buvo galima spėti iš gausybės tikinčiųjų, atvykusių dalyvauti titulinių atlaidų šv. Mišiose. Jų metu, vargonuojant doc. dr. Eglei Šeduikytei-Korienei, pirmą kartą tikintieji išgirdo jau restauruotų šios bažnyčios vargonų skambesį. Atlaidų metu giedojo Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras (vadovė Ernesta Dargužienė) ir iš Kantaučių kilusi solistė mecosopranas Vilija Mikštaitė.
Ypatinga proga šv. Mišias aukojo ir vargonus pašventino Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius, iš Vilniaus atvykęs kunigas Aloyzas Volskis ir Kantaučių parapijos klebonas Donatas Žukauskas.
Atlaidų pamaldas vainikavo procesija aplink Kantaučių bažnyčią. Po jos – dėmesys tiems, kurie prisidėjo prie to, kad ši svarbi diena vietos tikintiesiems išauštų. Kunigas D. Žukauskas nuoširdžiai padėkojo visiems, kurių pastangomis vargonai buvo rekonstruoti. Įteikti Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus pasirašyti padėkos raštai. Jie skirti Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui, Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai Žanetai Vaitkuvienei, vargonininkei R. Černeckienei. Taip pat šią iniciatyvą ir morališkai, ir finansiškai palaikiusiems kantautiškiams Ingai ir Linui Ramanauskams, verslininkui Vilmantui Bučiui, iš Plungės kilusiam Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovui Egidijui Mikniui. Vyskupo padėkos nusipelnė ir klebonas D. Žukauskas.
Visiems geros valios žmonėms dėkojo ir meras A. Klišonis: „Turbūt nėra nė vieno kantautiškio, kuris neprisidėtų prie savo bažnyčios, prie vargonų. Viskas prasidėjo nuo bažnyčios dažymo, stogo tvarkymo, varpinės atnaujinimo, aplinkos gražinimo. Jūs pasitikėjote klebonu, ir tas pasitikėjimas davė puikų rezultatą.“
Meras padėkos raštus įteikė restauratoriams J. Kalniniui, R. Gučui ir 2017 metais šiuos vargonus restauruoti pradėjusiam Alvydui Šeduikiui, Kantaučių bendruomenės „Kalnas“ pirmininkei Aušrai Juškienei, bendruomenės narėms Onai Bidvienei, Ritai Žibinskienei, jau dešimtmečius Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje giedantiems choristams Jadvygai ir Broniui Adomavičiams, Genovaitei Pučkoriūtei, Augenijai Mikštienei, Sauliui Čiučiui.
Džiugu, kad atlaiduose sulaukta ir restauratoriaus J. Kalninio. Jis dėkojo už jam patikėtą darbą. Savo pastebėjimu pasidalijo ir restauruotais vargonais grojusi E. Šeduikytė-Korienė. „Jie – puikūs“, – tarė ji. Šventę vainikavo vargonų restauravimo darbų užbaigimo akto pasirašymas.
Beje, suskambus restauruotiems vargonams, užsiminta apie tai, jog Kantaučių bažnyčioje būtų galima rengti vargonų muzikos koncertus. Tokiu būdu ši sena bažnytėlė galėtų tapti baroko laikotarpio gerbėjų traukos centru.
Tą dieną sulaukta ir dar vienos malonios staigmenos. Šv. Onos atlaiduose ir vargonų šventinimo ceremonijoje dalyvavo Kantaučių bažnyčios statytojų Šiukštų giminės palikuonis Wojciechas Walasiakas, atvykęs iš Lenkijos. Po renginio atsiųstame laiške jis rašė: „Mane giliai sujaudino vakarykštė Kantaučių bažnyčios restauruotų vargonų atidarymo ceremonija ir labai džiaugiuosi, kad galėjau joje dalyvauti. Dėkoju, kad mane pagerbėte, ypač – kaip Šiukštų šeimos palikuonį. Man tai buvo tikra garbė, nors tikroji garbė priklauso mano protėviams, ne man.“
Loading ...
