Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Telšių departamento duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 6 dienos dėl gyvūnų sužalojimų kreipėsi 37 Telšių rajono gyventojai, iš jų beveik pusė (16) – vasaros laikotarpiu (birželio–liepos mėn.).
Pernai tuo pačiu metu (birželio–liepos mėn.) dėl gyvūnų sužalojimų medikų pagalbos prireikė 14 asmenų.
Sužalojimai gali būti pavojingi dėl pasiutligės grėsmės
Pasiutligė yra paplitusi daugiau nei 150 šalių ir teritorijų – daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad, keliaujant į šiuos endeminius žemynus, išlieka didelė rizika užsikrėsti šia liga. Paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nežinomas šuo).
Pasiutligės šaltinis – šia liga sergantys gyvūnai
Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai.
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar juos apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus užsikrėsti, jeigu užsikrėtęs gyvūnas įkando į atviras kūno vietas ar galūnes (kojas, rankas), o ne per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogaus galvos sritį, pažeidžia veidą. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.
Pasiutligės inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.
Pirmieji ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir baigiasi mirtimi.
Kam aktualūs skiepai nuo pasiutligės?
Darbdaviai raginami profilaktiškai nuo pasiutligės paskiepyti tuos darbuotojus, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti šia liga, pavyzdžiui, veterinarus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, asmenis, dirbančius gyvūnų prieglaudose ar laboratorijose, bei kitus, galinčius turėti sąlytį su pasiutlige.
Rekomenduojama pasiskiepyti ir keliautojams, t. y. pasidomėti, jei keliaujama į tas šalis, kuriose yra didžiausia pasiutligės rizika.
Augintinių skiepijimas – efektyvi prevencijos priemonė. Šunys, katės ir šeškai turi būti skiepijami nuo pasiutligės kasmet. Skiepijant augintinius, sumažinama pasiutligės rizika ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
Kaip elgtis, jei sužalojo gyvūnas?
Jeigu įkando ar įdrėskė gyvūnas – labai svarbu žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, tada ją dezinfekuoti ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie įvykį, jo aplinkybes, žinomas, skiepytas ar nežinomas gyvūnas. Gydytojas galės apžiūrėti žaizdą ir įvertinti užsikrėtimo pasiutlige riziką bei, esant reikalui, skirti pasiutligės vakcinacijos kursą. Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo, ir surasti jo šeimininką, tuomet NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai stebės gyvūną 14 dienų, kad įsitikintų, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas laukinis arba neturi jį prižiūrinčių šeimininkų, nukentėjusiam asmeniui bus paskirti skiepai nuo pasiutligės.
NVSC inf.
Loading ...
