Artėja rugsėjo 23-ioji, Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Simboliška tai, kad, artėjant šiai datai, Tirkšliuose buvo atidengtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanotas atminimo ženklas, žymintis Tirkšlių žydų sinagogos vietą.
Miestelio kultūros centre surengta pamoka, kurios dalyviai turėjo galimybę daugiau sužinoti apie iš Žemaitijos kilusius ir pasaulyje didelių darbų nuveikusius litvakus.
Šiek tiek sinagogos istorijos
Tirkšliams tam tikra prasme pasisekė – jų sinagoga atlaikė įvairias negandas ir išliko iki šių dienų. Todėl, lankantis miestelyje, atvykus į J. Janonio gatvę, galima ne tik stabtelėti prie naujojo sinagogos vietą žyminčio ženklo, bet ir apeiti aplink pastatą, jį apžiūrėti.
Netoli nuo sinagogos pastatytame informaciniame stende rašoma: kada tiksliai Tirkšliuose buvo pastatyta sinagoga, nežinoma. Aišku tiek, kad XIX amžiaus pradžioje ji jau stovėjo.
Tirkšlių sinagoga – ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų. Sovietmečiu ji buvo paversta sandėliu, prie vakarinės sienos buvo pristatytas prieangis, tačiau dabar jis nugriautas. Be to, buvo visiškai sunaikintas pastato interjeras. Pakenkta ir eksterjerui: rytinėje sienoje išpjautas langas, užkalti šoniniai langai, iš dalies rekonstruota vakarinė siena.
Nepaisant to, kad autentiškas sinagogos interjeras visiškai sunaikintas, pagal kai kuriuos išlikusius elementus galima mėginti bent iš dalies rekonstruoti buvusį vaizdą.
Tirkšlių sinagoga – Lietuvos žydų bendruomenės nuosavybė. Prieš devynerius metus jos lėšomis buvo paremontuotas statinio stogas, pamatai, angos. Nuo 2015 metų sinagogai suteiktas teisinis statusas, ji įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Be to, 2019 metais buvo parengtas sinagogos tvarkybos ir remonto darbų projektas. Tad gal ateis diena, kai ši žydų šventovė bus prikelta naujam gyvenimui.
Ženklus stato visoje Lietuvoje
Plungėje įkurto Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva įvairiose Žemaitijos vietovėse statomi paminkliniai akmenys, skelbiantys žinią, kad vienoje ar kitoje vietoje kadaise stovėjo žydų šventovės – sinagogos.
Sinagogos vietą žyminčio ženklo J. Janonio gatvėje atidengime dalyvavo šio labdaros ir paramos fondo įkūrėjas ir direktorius, rašytojas, žurnalistas Eugenijus Bunka, gyvenantis Plateliuose.
Pasak E. Bunkos, Lietuvoje iki 1941 metų beveik kiekvienas miestelis ir kaimelis turėjo savo žydų bendruomenę. Oficialiai skaičiuojama, kad tokių bendruomenių buvo 231.
„Praėjo tiek laiko ir dabar praktiškai nebėra jokio ženklo, kad Tirkšliuose, Viekšniuose, dar kažkur buvo tokia bendruomenė, kuri turėjo didelį poveikį to meto kasdieniam gyvenimui – ekonomikai, kultūrai, sportui. Tai ir dovanojame, vežiojame tuos ženklus po visą Lietuvą – tam, kad pro šalį einantys žmonės perskaitytų, kas ant jų užrašyta, ir prisimintų, kad ir jų mieste, miestelyje ar kaime gyvavo žydų bendruomenė“, – iniciatyvą pristatė plateliškis.
Tokie granitiniai žydų šventoves žymintys ženklai, kaip Tirkšliuose, yra pastatyti jau daugiau nei 40-yje Lietuvos vietų.
Pažintis su pasauliu – nuo savo aplinkos
Būrį Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazijos mokinių, atėjusių į ženklo atidengimą, E. Bunka paragino atkreipti dėmesį į jų miestelyje esančios sinagogos paprastumą.
„Sinagoga paprastai pastatyta. Taip yra todėl, kad žydų religijoje nėra prabangos. Paveikslai, pagražinimai, dideli pastatai – tam, kad įėjus į bažnyčią būtų įspūdis. O žydų sinagoga – tarsi paprastas namelis, į kurį žmonės susirinkdavo ne tik melstis, bet ir mokytis“, – paaiškino svečias.
Vėliau Tirkšlių kultūros centro salėje surengta „pamoka kitaip“. Joje E. Bunka išsamiau papasakojo apie žymiausius pasaulio litvakus, kilusius iš Žemaitijos, kalbėjo apie žydų tautybės žmonių paliktus pėdsakus Lietuvos istorijoje, kultūroje.
„Dabar natūralu keliauti po pasaulį, pažinti šalis, miestus, kitas kultūras. Bet mes retai susimąstome, kad pažįstame tikrai ne viską, kas yra aplink mus. Tai pradėkime nuo tos vietos, kurioje gyvename, augame, mokomės. Pažinkime istoriją, mus supančią aplinką, žmones. Pasaulį atraskime nuo savo gimtinės. Tada patys galėsime skleisti pasauliui žinią apie tą vietą, iš kurios esame kilę“, – kalbėjo Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazijos direktorė Dovilė Budreckienė.
Neringa ŠVELNIENĖ
Autorės nuotr.
Loading ...
