Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu, visoje Lietuvoje buvo įvertinta 15 renovuotų daugiabučių, o analizė atskleidė, jog juose tinkamo vėdinimo užtikrinimas yra itin svarbus.
„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100.
Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – informuoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.
Patikrinimas vyko šildymo sezono metu, o pasirinkti pastatai buvo renovuoti ne anksčiau nei prieš dvejus metus – tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas ir džiaugiasi, jog apskaičiuotas realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh vienam kv. m.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių. Visgi, atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovacija, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymi E. Petrauskas.
Kodėl svarbu pasirūpinti tinkamu vėdinimu?
Užtikrinta oro cirkuliacija gali padėti butui suteikia gaivumo bei tinkamą mikroklimatą patalpose – tai pasiekti leidžia įrengta rekuperacinė sistema.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – pasakoja E. Petrauskas.
Verta prisiminti, kad sausas oras, gyventojams gali sukelti sveikatos problemų: gerklės ir akių, ypač paveikiančius nešiojančius kontaktinius lęšius, dirginimą. Be to, veido ir rankų oda džiūsta, pažeidžiamas apsauginis epidermio sluoksnis ir ji pradeda skilinėti. Taip pat dėl sauso oro yra dirginama kvėpavimo takų gleivinė, todėl gali susilpnėti imunitetas peršalimo ir kitoms ligoms.
Greičiausia priemonė, norint patalpose sumažinti oro sausumą, yra oro drėkintuvų naudojimas. Visgi, šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl per didelės drėgmės kiekio susidaro palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.
„Džiaugiamės, jog šios studijos metu nei viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – pastebi E. Petrauskas.
Su tyrimo išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio atnaujinimą gyventojai gali susipažinti APVA internetinėje svetainėje https://modernizuok.apva.lt/
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
Loading ...
