AB Lietuvos paštas, mažindamas bendrovės veiklos sąnaudas, pertvarkė keliasdešimt neva nuostolingai dirbančių kaimo paštų: dabar gyventojams paslaugos teikiamos automobilyje – vadinamajame kilnojamajame pašte. Varnių seniūnijos Pavandenės bendruomenės nariai, nepatenkinti tokia naujove, raštu kreipėsi į seniūną Rolandą Bružą, prašydami pagalbos padedant atkurti pašto filialo veiklą. Pavandeniškiams pritarė ir Janapolės kaimo gyventojai, kurių pašto filialas taip pat užvėrė duris.
Ieškodami išeities iš padėties, pas Varnių seniūną atvyko jo pavaduotojas Juozas Rupulis, Pavandenės seniūnaitis Tadas Gailius, pavandeniškis Remigijus Šaltis ir Janapolės kaimo bendruomenės pirmininkas Česlovas Ubartas.
Į kitą barikadų pusę stojo AB Lietuvos pašto Šiaulių filialo Ūkio valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas Rimantas Rapalis.
Nesulaukia eilės
Uždarius Pavandenės bei Janapolės pašto filialus, gyventojai susidūrė su skaudžiomis šios naujovės pasekmėmis: į paštą nebenuvyksi, kada tau patogu – reikia prisitaikyti prie automobilio atvykimo grafiko. Be to, kaip teigia gyventojai, eilę tenka atstovėti lauke, o garbaus amžiaus žmogui, atpėdinusiam iki paslaugų teikėjo, norėtųsi nors minutėlei atsikvėpti. Pas Varnių seniūną susirinkę atstovai neslėpė, jog, ir atstovėjęs eilę, nesi garantuotas, kad tądien atliksi savo reikalus – esą prabėgus keturiasdešimčiai minučių, kurias pašto automobilis turi praleisti tame kaime, liksi stovėti (tiesiogine bei perkeltine prasme) „ant ledo“.
R. Bružas prisiminė girdėjęs vienos moters pasakojimą – ji išsiprašė iš darbo, kad galėtų suskubti į atvykstantį kilnojamąjį paštą. Tačiau, iššvaisčiusi darbo laiką, gyventoja liko be nieko – paslaugų automobilis išvyko jai net nesulaukus savo eilės.
R. Rapalis tai paneigė – esą nėra tekę girdėti, jog klientai būtų likę neaptarnauti.
Baiminamasi dėl saugumo
Kitas dalykas, neduodantis gyventojams ramybės, – tai jų saugumas. Pašto paslaugos esą teikiamos važiuojamojoje kelio dalyje, tad nežinia, ar eilėje laukiančių gyventojų kada neištiks nelaimė.
Varnių seniūno teigimu, kilnojamojo pašto trūkumas jau vien tas, kad sunku rasti tinkamą vietą automobiliui pastatyti: jei pastatysi mašiną, tarkime, laukuose, takelio žiemą tikrai niekas neprakas, todėl gyventojams teks klampoti per pusnis. Prie važiuojamojoje kelio dalyje stovinčios transporto priemonės prieiti būtų patogiau, tačiau šiuo atveju neatmetama nelaimės tikimybė.
Pasiūlė raktus
Teigiama, jog kilnojamieji paštai kaimuose atsirado dėl mažėjančio paslaugų poreikio bei apytiksliai 32 tūkst. Lt nuostolių, kuriuos kiekvienas uždarytas filialas kasmet neva atnešdavo.
Varnių seniūnas, pats pašto sistemoje dirbęs keletą metų, neslėpė, jog abejoja, ar Janapolės ir Pavandenės paštai galėjo dirbti nuostolingai. Janapolės paštas turėjo savo patalpas, už nuomą mokėti nereikėjo. Be to, 400–500 spaudinių, kuriuos turi išnešioti paštininkas, taip pat verčia dvejoti, ar paštai dirbo nuostolingai.
Anksčiau Janapolėje buvo 4 laiškanešiai, dabar likęs vos vienas ir tai dirbantis ne visu etatu, o 0,65 etato. Pavandenėje dirba du paštininkai: vienas – paprastu 0,65 etato, kitas – motorizuotu 0,45 etato. Šie net etato neturintys žmonės turi aptarnauti visus kaimo gyventojus: priimti prenumeratą, atnešti korespondenciją, atlikti kitas savo funkcijas.
Uždarius pašto filialo patalpas, laiškanešio darbo krūvis tapo dar sunkesnis – jis net nebeturi kur susiskirstyti spaudinių. Varnių seniūnas atvirai sakė, jog paštininkas turi dvi galimybes: korespondenciją rūšiuoti lauke, ant sniego, arba ją neštis į namus.
AB Lietuvos pašto atstovas pasiūlė skirti patalpos raktus – esą tuomet paštininkas turėtų kur rūšiuoti spaudinius. Tačiau patalpos ne tik kad būtų nešildomos, bet jose nebūtų ir elektros. Toks pasiūlymas papiktino Janapolės kaimo bendruomenės pirmininką – esą daržinę paštininkui gali pasiūlyti kone kiekvienas.
Pažeidžia sprendimą
Varnių seniūno pavaduotojas tvirtino, kad gali būti, jog, steigdama kilnojamuosius paštus, AB Lietuvos paštas pažeidė 2006 m. Tarybos sprendimą dėl prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose.
„Jūs negalite teikti paslaugų: norėdami nustatyti kilnojamojo pašto atvykimo vietą, turėjote kreiptis į seniūniją, gauti raštišką leidimą, susimokėti mokestį ir tik tada pradėti dirbti“, – į AB Lietuvos pašto atstovą kreipėsi J. Rupulis.
Jei būtų atsižvelgta į Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, esą gal būtų buvęs rastas visiems palankesnis variantas ir žmonėms eilėje nereikėtų laukti tiesiog gatvėje, kur ūžia mašinos, o už stovėjimo vietą paštas turėtų mokėti atitinkamą sumą.
R. Rapalis teigė nežinojęs apie tokį sprendimą, tačiau pažadėjo pasidomėti.
Spręs problemą
Varnių seniūnas tikino pasiruošęs iki galo kovoti, kad būtų sugrąžinta abiejų pašto filialų veikla. „Man labiausiai gaila pagyvenusių žmonių – jauni turi įsivedę internetą ir moka juo naudotis, tad mokesčius gali ten susimokėti“, – kalbėjo R. Bružas. Valdininkas jau 1991-aisiais yra kovojęs dėl to, kad nebūtų uždarytas vaikų darželis ir pirtis – tuomet tai pavyko pasiekti.
Beveik aštuonerius metus pašte išdirbęs R. Bružas taip pat teigė gailįs paštininkų tiek dėl jų darbo krūvio, sąlygų, tiek dėl darbo užmokesčio – dirbdamas ne visu etatu, laiškininkas esą gauna 250 Lt atlyginimą. Pasak seniūno, užtektų nors vienam tūkstantinę algą gaunančiam pašto administracijos darbuotojui nubraukti nuo algos tūkstantį litų ir tai padėtų išmokėti atlyginimus keturiems paštininkams.
Turint daugiau laiškininkų ar vienam jų dirbant visu etatu, ir gyventojai nepyktų, jog negauna laikraščių ar juos gauna pavėluotai – priversti apsisukti per beveik pusdienį, paštininkai tiesiog nepajėgūs atlikti savo darbo tinkamai.
„Telšių ŽINIŲ“ redaktorės Vilimos Meškauskienės, kuri taip pat dalyvavo susitikime, teigimu, paštininkai yra sunkiai dirbantys, nuoširdūs, pagarbos verti asmenys – turėdamas ne visą etatą, apžingsniuoti apie 70 km per dieną gali tik stiprios valios žmogus. Kovodama dėl paštininkų gerovės, redaktorė drauge su Varnių seniūnu, Janapolės ir Pavandenės bendruomenės nariais vyks ieškoti problemos sprendimo būdų į AB Lietuvos paštą ir kreipsis į bendrovės vadovybę.