Lapkričio 21 dieną Telšių rajono savivaldybėje pasveikintas 85 metų jubiliejų pasitikęs tautodailininkas, medžio drožėjas Pranas Dužinskas.
Sveikinimai
Ilgų kūrybingų metų jubiliatui linkėjo Savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, mero pavaduotojas Mantas Serva, Tarybos narys Algirdas Žebrauskas, Administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Monika Domarkienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Sigita Dacienė, kolegos tautodailininkai iš aplinkinių rajonų, bičiuliai ir giminaičiai.
Tautodailininkas P. Dužinskas dėkojo sveikintojams, dalijosi prisiminimais kuriant labiausiai įsimintinus ar sudėtingiausius kūrinius, dėkojo šalia esančiai žmonai, kuri suteikia jam neblėstančios energijos, o draugų ir artimųjų dėmesys padeda ir toliau sėkmingai įgyvendinti kūrybinius tikslus.
Kūrybos kelias
Pranas Dužinskas gimė 1937 m. lapkričio 19 d. Telšių rajone, Karštenių kaime, netoli Žarėnų, bežemių šeimoje. Tėvai Vincentas ir Petronėlė vertėsi sunkiai. Nuolat ieškodami geresnio darbo su mažais vaikais – Vincentu, Pranu ir Zita – dažnai keitė gyvenamąją vietą. Pirmuosius savo darbus Pranas sumeistravo Žlibinuose. Radęs medžio pliauskelę drožė arkliuką, o kartais išdroždavo ir žmogaus figūrėlę. Vėliau iš šiaudelių, kankorėžių žvynelių pradėjo daryti rėmelius, dėžutes, paveikslus, atvirukus, o paaugęs ir slides sumeistravo. Po kurio laiko šeima persikėlė į Kantaučius. Ten baigęs septynmetę mokyklą Pranas svajojo mokslus tęsti Telšių dailės technikume, tačiau tėvai tos minties nepalaikė. Užtat išpildė kitą jo norą – nupirko armoniką. Muzika buvo dar viena mūza, kuri Prano gyvenime suvaidino labai svarbų vaidmenį.
1958 m. šeima persikėlė į Lieplaukę, kur Pranas sutiko savo meilę pradinių klasių mokytoją Onutę. 1961 m. pora susituokė, įsikūrė Tryškiuose, užaugino sūnų ir dukrą.
Nuo 1967 m. P. Dužinskas pradėjo organizuoti parodas, kuriose pristatė savo pirmuosius medžio drožybos darbus. 1968 m. tapo Liaudies meno draugijos nariu. Aktyviai dalyvavo kūrybinėse stovyklose, užsakymų vis daugėjo.
P. Dužinskas, naudodamas įvairius medienos apdirbimo būdus – drožimą, tekinimą, tašymą, skaptavimą – iš liepos, beržo, drebulės, uosio ar ąžuolo be jokių eskizų ar išankstinių maketų daro dekoratyvines skulptūrines-bareljefines vazas, lėkštes, stalinius ir sieninius laikrodžius, pypkes, lazdas, siužetinius paveikslus, žvakides ir kt. Keturioms bažnyčioms sukūrė altorius, išskaptavo ąžuolines skulptūras ir koplytstulpius. Tautodailininko sukurti drožiniai iškeliavo į Vokietiją, Norvegiją, Japoniją, Ameriką ir kt.
1983 m. už liaudies meno puoselėjimą ir propagavimą Pranas pelnė LTSR meno žymūno vardą. 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. 2002 m. laimėjo prestižinę Liongino Šepkos premiją. 2013 m. tautodailininko galvą papuošė „Aukso vainikas“, pelnyti ir kiti apdovanojimai.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.