Pra­si­dė­jo per­ša­li­mo se­zo­nas. Ka­da gy­dy­tis na­muo­se, o ka­da kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją?

Įpu­sė­jęs ru­dens se­zo­nas at­ne­šė tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čius ir vė­juo­tus orus. Tai di­džiu­lis iš­ban­dy­mas mū­sų or­ga­niz­mui. Kiek­vie­ną ru­de­nį pa­di­dė­ja ser­ga­mu­mas ūmi­nė­mis vi­ru­si­nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis. Di­džio­ji da­lis gy­ven­to­jų pri­si­me­na per va­sa­rą pa­mirš­tas bė­das – už­bur­ku­sią, sek­re­tuo­jan­čią no­sį ir ko­su­lį. Nors simp­to­mai kas­met pa­na­šūs, ta­čiau prieš po­rą me­tų iš­pli­tu­si CO­VID-19 in­fek­ci­ja, į ša­lį nu­stum­tas gri­pas įne­šė sui­ru­tės ir pa­sė­jo klau­si­mų žmo­nių gal­vo­se. Ka­da gy­dy­tis na­mie? Ka­da kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gą? Ar ga­lė­siu gau­ti kon­tak­ti­nę kon­sul­ta­ci­ją at­vy­kęs į gy­dy­mo įstai­gą? Apie šias ir ki­tas pro­ble­mas pa­sa­ko­ja Tel­šių šei­mos svei­ka­tos cent­ro šei­mos gy­dy­to­ja Jo­man­tė Ma­čiu­kai­tie­nė.

– Ką rei­kė­tų da­ry­ti pa­ju­tus pir­muo­sius per­ša­li­mo simp­to­mus?

– Per­ša­li­mas vi­sa­da už­klum­pa ne­ti­kė­tai. Žmo­nės, pa­ju­tę, kad šiek tiek skau­da gal­vą, gi­že­na gerk­lę ar pra­de­da slo­guo­ti, dar bū­na „ne­pa­si­ruo­šę“ sirg­ti ir tu­ri daug rim­tes­nių dar­bų, ku­riuos pri­va­lo baig­ti, to­dėl to­liau ei­na į dar­bą ir ti­ki­si, kad, atė­jus sa­vait­ga­liui, gu­lės lo­vo­je ir pa­sveiks. Daž­niau­siai tai yra di­de­lė klai­da, nes pir­mo­sio­mis die­no­mis lei­džia­ma vi­ru­sui įsi­siau­tė­ti. Kai sirg­da­mi tę­sia­me kas­die­nius dar­bus, ali­na­me sa­vo or­ga­niz­mą ir taip pail­gi­na­me li­gos ei­gą, ku­ri daž­nu at­ve­ju bū­na sun­kes­nė.

Pa­ju­tus pir­muo­sius per­ša­li­mo simp­to­mus rei­kė­tų su­stab­dy­ti vi­sus dar­bus, ku­riuos ga­lė­si­me at­lik­ti pa­svei­kę, ger­ti daug šil­tų skys­čių, gu­lė­ti lo­vo­je, ne­su­šal­ti. Ne­pa­mirš­ti ele­men­ta­rių prie­mo­nių, to­kių kaip nuo­la­ti­nis pa­tal­pų vė­di­ni­mas, vien­kar­ti­nių no­si­nių nau­do­ji­mas, pa­vir­šių de­zin­fek­ci­ja. Ta­da pa­ts tin­ka­miau­sias lai­kas pri­si­min­ti, ko­kių vais­ta­žo­lių pri­si­rin­ko­me per va­sa­rą, jo­mis už­pil­ti ar­ba­tas, jas pa­gar­din­ti cit­ri­na. Ge­riau var­to­ti ne čiau­po, o mi­ne­ra­li­zuo­tą van­de­nį, nes pra­si­dė­jus karš­čia­vi­mui su pra­kai­tu pa­ša­li­na­me dau­giau elekt­ro­li­tų nei įpras­tai.

– Ka­da kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gą?

– Į gy­dy­mo įstai­gą rei­kė­tų kreip­tis, kai už­si­tę­sia karš­čia­vi­mas – t. y. ne­pa­vyks­ta su­ma­žin­ti aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros (>38,5 oC) il­giau nei tris die­nas, skaus­min­gas ri­ji­mas, at­si­ran­da gels­vos ar žals­vos spal­vos skrep­lių ar sek­re­to iš no­sies. To­kiu at­ve­ju Jū­sų šei­mos gy­dy­to­jas, at­li­kęs ap­žiū­rą, ga­li pa­skir­ti iš­sa­mes­nius ty­ri­mus, įver­tin­ti, ar li­ga ne­pra­dė­jo plis­ti į apa­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus, ne­si­komp­li­ka­vo bak­te­ri­nė in­fek­ci­ja.

– Ko­kius vais­tus re­ko­men­duo­tu­mė­te tu­rė­ti na­mų vais­ti­nė­lė­je?

– Li­gos pra­džio­je daug vais­tų tik­rai ne­rei­kia. Daž­niau­siai var­to­ja­mi ir re­ko­men­duo­ja­mi vais­tai yra ma­ži­nan­tys karš­čia­vi­mą – pa­ra­ce­ta­mo­lis, ibup­ro­fe­nas ir ki­ti ne­ste­roi­di­niai vais­tai nuo už­de­gi­mo. Juos re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti, kai tem­pe­ra­tū­ra di­des­nė nei 38,5 oC ar­ba že­mes­nė, ta­čiau su­ke­lia di­de­lį dis­kom­for­tą, pvz.: stip­rų gal­vos skaus­mą, kau­lų lau­žy­mą. Rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad dau­gu­mo­je vais­ti­nių be re­cep­to par­duo­da­mų mil­te­lių nuo per­ša­li­mo su­dė­ty­je yra pa­ra­ce­ta­mo­lio, to­dėl rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį į jo do­zę, jei var­to­si­te pa­pras­tą pa­ra­ce­ta­mo­lį tab­le­tė­mis, nes per­do­za­vi­mas ga­li su­kel­ti pa­vo­jų Jū­sų svei­ka­tai.

– Jei žmo­gus vais­ti­nė­lė­je tu­ri li­ku­sių an­ti­bio­ti­kų, ar ga­li pra­dė­ti juos ger­ti prieš vi­zi­tą?

– Vi­sų pir­miau­sia rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad Jūs rū­pi­te sa­vo šei­mos gy­dy­to­jui ir jis no­ri Jums pa­dė­ti nė kiek ne ma­žiau nei Jūs pa­ts sau. To­dėl, jei ki­lo min­tis im­tis an­ti­bak­te­ri­nio gy­dy­mo, ge­riau kreip­ki­tės į šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris įver­tins vais­to bū­ti­nu­mą.

An­ti­bio­ti­ko var­to­ji­mas be pa­sky­ri­mo – la­bai daž­nai da­ro­ma klai­da. To da­ry­ti jo­kiu bū­du ne­rei­kė­tų dėl ke­lių prie­žas­čių:

1.  Vi­ru­si­nės li­gos nė­ra gy­do­mos an­ti­bak­te­ri­niais vais­tais, jų var­to­ji­mas tik silp­ni­na or­ga­niz­mą ir ne­tu­ri jo­kios nau­dos.
2. Vais­to ga­lio­ji­mo lai­kas ga­li bū­ti jau pa­si­bai­gęs, tu­ri­mas tab­le­čių skai­čius ga­li bū­ti ne­pa­kan­ka­mas, o per trum­pas an­ti­bio­ti­ko var­to­ji­mas su­kels bak­te­ri­jos mu­ta­ci­jas, ki­taip ta­riant, jos pri­pras prie vais­to ir ki­tą kar­tą jis ne­pa­dės.
3. Pra­dė­jus var­to­ti an­ti­bio­ti­ką ga­li bū­ti iš­kreip­ti krau­jo ty­ri­mo re­zul­ta­tai ir Jū­sų šei­mos gy­dy­to­jui bus sun­kiau juos in­terp­re­tuo­ti. Tai ap­sun­kins to­les­nį gy­dy­mą.

– Jei pa­cien­tas įta­ria CO­VID-19 in­fek­ci­ją, ar ga­li kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją? Ar iki vi­zi­to ga­li kaž­kaip sau pa­dė­ti?

– CO­VID-19 in­fek­ci­ja tik­rai nie­kur ne­din­go. Vi­sa­da per­ša­li­mo simp­to­mus jau­čian­čiam pa­cien­tui re­ko­men­duo­ja­me at­lik­ti sa­vi­kont­ro­lės tes­tą. Rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad pir­mo­mis die­no­mis daž­nai tes­tai ne­ro­do tei­gia­mo re­zul­ta­to ir šiek tiek su­klai­di­na li­go­nį ir gy­dy­to­ją. Jei ser­ga­te, vis tiek rei­kė­tų veng­ti kon­tak­to su ap­lin­ki­niais, ne­šio­ti kau­kes, izo­liuo­tis pa­gal ga­li­my­bes, de­zin­fe­kuo­ti ran­kas ir pa­vir­šius.
Esant tei­gia­mam CO­VID-19 tes­to at­sa­ky­mui, pa­cien­tai į gy­dy­mo įstai­gas tik­rai prii­ma­mi. Ži­no­ma, in­for­ma­vus apie li­gą re­gist­ra­to­rę.
Esant pa­tvir­tin­tai CO­VID-19 in­fek­ci­jai vi­sa­da re­ko­men­duo­ja­me var­to­ti vi­ta­mi­nus D, C, cin­ką, se­le­ną – juos pa­cien­tas ga­li įsi­gy­ti ir be gy­dy­to­jo re­cep­to. Ki­tas gy­dy­mas lie­ka la­bai pa­na­šus į per­ša­li­mo, kaip ap­ta­rė­me anks­čiau.

– Ar tie­sa, kad žmo­nės ne­be­ser­ga gri­pu?

– Su trenks­mu į mū­sų gy­ve­ni­mus pa­si­bel­du­si CO­VID-19 in­fek­ci­ja la­bai pa­kei­tė žmo­nių įpro­čius. Dėl ka­ran­ti­no, kau­kių ne­šio­ji­mo, daž­nes­nių de­zin­fek­ci­nių prie­mo­nių nau­do­ji­mo vi­sa­me pa­sau­ly­je bu­vo ste­bi­mas su­ma­žė­jęs ser­ga­mu­mas gri­pu. Ta­čiau tai ne­pa­da­rė šios li­gos ma­žiau pa­vo­jin­gos, prie­šin­gai, su­ma­žė­ję skie­pi­ji­mo­si tem­pai ir kon­tak­tas su gri­po vi­ru­su pa­da­rė mus jaut­res­nius šiai in­fek­ci­jai. Apie tiks­lius pa­da­ri­nius dar ne­ga­li­me spręs­ti, praė­jo per ma­žai lai­ko.

– Ką re­ko­men­duo­tu­mė­te sa­vo pa­cien­tams, ku­rie šie­met dar ne­si­rgo?

– Vi­sų pir­ma re­ko­men­duo­čiau ne­pa­mirš­ti dar­bo ir poil­sio re­ži­mo, nes poil­sis la­bai svar­bus mū­sų ge­rai sa­vi­jau­tai ir imu­ni­te­to stip­ri­ni­mui. Gry­nas oras su tin­ka­ma ap­ran­ga, pa­tal­pų vė­di­ni­mas ir, ži­no­ma, na­tū­ra­lūs vi­ta­mi­nai, gau­na­mi iš se­zo­ni­nių vai­sių ir dar­žo­vių, taip pat la­bai svar­būs. Ant­ra – rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti ir vak­ci­na­ci­jos.