Telšiai – regiono centras, tačiau administracinė struktūra byloja ką kita

Ketvirtadienį, sausio 16 d., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Telšių apskrities savivaldybių vadovais: Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu, Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu, Mažeikių rajono savivaldybės meru Vidmantu Macevičiumi ir Rietavo savivaldybės meru Antanu Černeckiu.
Plungėje surengtame susitikime Prezidentas su keturių savivaldybių merais aptarė visam regionui aktualius klausimus. Kalbėta apie kliūtis pritraukiant daugiau Lietuvos ir užsienio investicijų į apskritį, žemės valdymą bei valstybės ir savivaldybės įmonių centralizavimą. Taip pat diskutuota energetikos, transporto, žemės ūkio, investicijų į energijos skirstymo operatorių, vandentvarkos įmonių sujungimo ir kitomis temomis.
Antanas NEKRAŠIUS
„Kalbėjomės žemės sklypų tvarkymo klausimu, apie savivaldybių santykį su Nacionaline žemės tarnyba, – susitikimo rezultatus žurnalistams komentavo Prezidentas G. Nausėda. – Iš tiesų tarp šių institucijų dar yra jaučiamas susikalbėjimo ir koordinavimo trūkumas, kuris neretai pakenkia investicijų atėjimui į regionus. Bet matau tam tikrų poslinkių – Nacionalinė žemės tarnyba nori kalbėtis, nori ieškoti sprendimo. Tačiau problema ta, jog kai kuriais atvejais sprendimai buvo padaryti praeityje ir dėl to labai trūksta žemės sklypų, kuriais savivaldybės galėtų disponuoti.“
Aptariant kultūros ir švietimo aktualijas paliestas neformaliojo ugdymo finansavimo klausimas, su Žemaitijos kolegijos uždarymu susijusios problemos ir švietimo įstaigų direktorių atrankos tema. Taip pat diskutuota kultūros paveldo klausimais. „Kultūros ministerija turėtų pagarbiau žiūrėti į savivaldybėse esantį kultūrinį palikimą ir nekalbėti epitetais, „kad koks skirtumas, kokios spalvos klumpės vienoje ar kitoje Lietuvos vietovėje“. Klumpės savaime labai vertingas lietuvių tautos paveldas, – dėstė šalies vadovas. – Antras dalykas – siūlyčiau atvažiuoti Kultūros ministerijos pareigūnams ir pasižiūrėti į šiuos rūmus (M. Oginskio rūmai Plungėje, – red.) ir į visą kompleksą. Kai kuriuos dalykus čia dar reikia atstatyti, o iš Vilniaus to nepadarysi.“
Kalbėdamas apie regionų atskirtį Prezidentas G. Nausėda pripažino, kad teikiamų paslaugų skaičius mažesniuose miesteliuose mažėja. Todėl priimant sprendimus nereikia „kirsti iš peties“: „Ne visi sprendimai yra unifikuoti. Pavyzdžiui, vandentvarkos įmonės Lietuvoje. Taip, gal kai kuriais atvejais vandentvarkos įmonių sujungimas padėtų sumažinti vandens, nuotekų kainas. Tačiau yra atvejų, kad pačios savivaldybės puikiai tvarkosi su vandentvarkos įmonėmis. Konkrečiai šios keturios (Telšių, Plungės, Mažeikių ir Rietavo, – red.) nelabai pageidautų stambinimo, nes jos taiko gana žemus įkainius.“
Apibendrindamas susitikimo rezultatus šalies vadovas pabrėžė, kad tarp centrinės ir regioninės valdžios vis dar trūksta susikalbėjimo: „Aš manau, kad savivaldybės yra per mažai girdimos Vilniuje. Ir ta problema nuolat kartojasi. Na, o kad jos būtų geriau girdimos, tiesiog reikia išsivalyti ausis.“
„Susitikimo su Prezidentu metu aš užsiminiau apie dabartinį administracinį suskirstymą, – žurnalistams teigė Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas. – Nors Telšiai laikomi regiono centru, tačiau administracinė struktūra byloja visai kita. Pavyzdžiui, vyko Telšių regiono plėtros tarybos posėdis, į kurį pasikvietėme Užimtumo tarnybos atstovus iš Šiaulių departamento. Šie pristatė situaciją Mažeikių ir Telšių rajonuose, o apie Plungės ir Rietavo pasakyti nieko negalėjo, nes šiuos rajonus aptarnauja Užimtumo tarnybos Klaipėdos departamentas.“ Anot K. Gusarovo, toks administracinis suskirstymas kelia labai daug keblumų sprendžiant regiono klausimus.
Taip pat, anot Telšių rajono savivaldybės mero, su Prezidentu jis kalbėjęs ir apie vandentvarkos įmonių stambinimo planus. „Telšių regione veikiančių vandentvarkos įmonių rezultatai geri, nesame sulaukę jokių sankcijų iš Europos Sąjungos, įkainiai visos Lietuvos kontekste yra vieni iš mažiausių, – kalbėjo K. Gusarovas, – todėl išreiškėme bendrą poziciją prieš minėtų įmonių stambinimą. Prezidentas tai pasižymėjo, nes, kaip supratau, jis apie mūsų įmones buvo gavęs kitokią informaciją.“
Viešėdamas Žemaitijoje, šalies vadovas apsilankė memoriale, skirtame Lietuvos žydų bendruomenėms ir garsiems litvakams atminti.
Alsėdžių kapinėse Prezidentas pagerbė Stanislovo Narutavičiaus atminimą ir padėjo gėlių ant Nepriklausomybės Akto signataro kapo. Šio žymaus žmogaus vardu ir pavadinta gimnazija, kurioje valstybės vadovas susitiko su gimnazijos ir regiono bendruomenėmis.
Plačiau apie Prezidento G. Nausėdos vizitą Plungėje skaitykite priede „Vakarų Lietuva“.