Augant renovuotų daugiabučių skaičiui savivaldybės modernizuoja ir šilumos tinklus

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 2 300 daugiabučių pastatų pagal Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Miestuose, kurie jau atnaujino apie trečdalį savo daugiabučių pastatų, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas ne tik pavienių pastatų, bet ir miesto lygmeniu. Sparčiai renovaciją vykdančių rajonų atstovai dalijasi renovacijos nauda ir keliamais iššūkiais.
Vidutiniškai atnaujintuose daugiabučiuose energijos suvartojama 50–60 proc. mažiau. Renovacijos metu pastatuose įgyvendinamos kompleksinės energiją taupančios priemonės, tokios kaip sienų, stogų šiltinimas ar šildymo sistemų modernizavimas. Kadangi modernizuoti daugiabučiai suvartoja mažiau šilumos energijos, o šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai lieka tokie patys, tai gali daryti įtaką ir šilumos kainoms, pastebi Kęstutis Vaitukaitis, Savivaldybių asociacijos Energetikos komiteto pirmininkas.
„Pastebėjus, kad sparti daugiabučių renovacija daro įtaką ir šilumos kainoms, savivaldybės derina pastatų atnaujinimo geografiją ir mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį renkamasi atnaujinant šilumos trasas. Naudojami plastikiniai vamzdžiai, pereinama į žemesnės temperatūros režimus siekiant mažinti šilumos nuostolius trasose“, – pasakoja K. Vaitukaitis.
Ekspertas priduria, kad dar, be vamzdynų atnaujinimo, stengiamasi sumažinti veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį, įrengiami mažesnės galios įrenginiai. Taip pat planuojama investuoti ir į atsinaujinančius energijos išteklius.
Šilumos poreikio mažėjimą kompensuoja nauji vartotojai
Druskininkų savivaldybėje, kur nuo 2013 m. modernizuoti 98 daugiabučiai namai, o 4 daugiabutyje vyksta renovacijos procesas, mažėjančio šilumos poreikio kol kas nejaučiama. Anot Lino Urmanavičiaus, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo, ryškaus šilumos poreikio mažėjimo dėl daugiabučių namų renovacijos nėra juntama dėl augančio vartotojų skaičiaus. Per pastaruosius penkerius metus šilumos poreikis Druskininkų savivaldybėje išliko stabilus ir siekė apie 100 tūkst. MWh per metus.
Tokia pati tendencija stebima ir Birštono savivaldybėje. Gintaras Verseckas, Birštono šilumos tinklų direktorius, pažymi, kad nors renovuotuose daugiabučiuose šilumos energijos poreikis mažėja, bet bendrą šiluminės energijos poreikį augina aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų: „Nemažai gyventojų, anksčiau atsijungusių nuo centrinio šildymo, šiandien sugrįžta. Tarp tokių naujų vartotojų yra ir renovuotų daugiabučių gyventojų.“
Stengsis išlaikyti stabilias kainas
Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė, įvardija, kad planuojama keisti du senus neekonomiškus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernesnius su didesniu šilumos reguliavimo diapazonu. Tolimuose šilumos trasų taškuose, kur šilumos sunaudojimas vasaros laikotarpiu būna nedidelis, ateityje planuojama montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius.
Pasak Druskininkų savivaldybės atstovo, daugėjant renovuojamų daugiabučių ateityje šiluminės energijos pokytis pasijus, tad siekiant išlaikyti stabilias šilumos kainas reikia imtis veiksmų plano: „Katilinėse rinktis pigesnį kurą – biokurą, mažinti sąnaudas modernizuojant šilumos tinklus ir siekti, kad prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų jungtųsi kuo daugiau vartotojų.“
Šilumos kainų augimą galima stabilizuoti kompleksinių veiksmų planu. Prieš kelerius metus pradėtos įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos, kurių metu yra atnaujinamos grupės daugiabučių kartu su inžinerine infrastruktūra. Taip gyventojams suteikiama didesnė nauda nei atnaujinant pavienius būstus. Šiuo metu tokias programas jau yra pasirengusios 35 Lietuvos savivaldybės.