Pažvelgę į dangų, išvystame būrius klegančių sparnuočių – iš tolimos kelionės į Tėvynę grįžta paukščiai. Šie čiulbesiu mūsų sielas džiuginantys pavasario pranašai Telšių rajone sutikti ypač svetingai: VĮ Telšių miškų urėdija, Telšių rajono mokyklų mokiniai ir jų mokytojai penktadienį „Žvėrinčiaus“ teritoriją papuošė daugiau nei šimtu inkilų.
Pavasario mėnesiai – kovas, balandis ir gegužė pavadinti paukščių vardais. Balandis laikomas taikos simboliu – gi Nojui žinią apie tvano pabaigą bei alyvos šakelę atnešė būtent šis paukštis. Pavasarį – balandžio pirmąją, kai į Tėviškę, žiemoję svetur, grįžta paukščiai, minima Pasaulinė paukščių diena.
Kiekvieną pavasarį mūsų rajone rengiamos inkilų kėlimo akcijos. Džiugu, kad ir šiemet mažieji rajono piliečiai bei jų mokytojai neatsisakė gražios tradicijos paukšteliams suteikti namus.
Kėlė inkilus
Paskutinę kovo mėnesio dieną rajono moksleiviai, lydimi pedagogų, skubėjo į Telšių miškų urėdijos rekreacijos objektą – į „Žvėrinčių“. Iš mokyklinių autobusiukų pasiliejo minios šurmuliuojančių mokinių – jų buvo apie šimtą! Vieni skubėjo pasidžiaugti mekenančiomis ožkytėmis, kiti – snūduriuojančiu meškinu, treti lingavosi sūpynėmis, grožėjosi apuokais, lūšimis. „Žvėrinčiuje“ iš tiesų yra ką pamatyti. Bene kiekvienas rankoje tvirtai gniaužė po inkilėlį: didesnį ar mažesnį, bet vienodai gražų ir vertą pagyrimo. Kiekvienas inkilėlis turėjo savo istoriją – jį kūrė patys moksleiviai, jiems padėjo tėvai ar mokytojai. Išties gražu matyti, kaip net mažiausias pradinukas, sukaupęs visas jėgas, ištvermingai neša ir saugo inkilėlį, kuris yra kone perpus jo ūgio!
Susirinkusiai miniai gražiausių žodžių negailėjo VĮ Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys bei kiti urėdijos darbuotojai. Vaikai sužinojo, kad inkilėlį reikia kelti ne bet kur, o ant sveikos medžio šakos, be to, kad patį paukščio namelį būtina atsukti į rytų ar pietų pusę.
Inkilai buvo keliami pasiskirsčius teritorijomis. Žarėnų „Minijos“ vidurinės mokyklos moksleiviai apsidžiaugė, kad jų mokyklai keliant inkilus talkins „Žvėrinčiaus“ įkūrėjas bei puoselėtojas Petras Dabrišius.
Ieškodami, kur pakabinti inkilėlį, Žarėnų moksleiviai susipažino su grakščia stirnaite – žvėrelis leidosi glostomas, sekiojo paskui vaikus.
Vienas iš žarėniškių inkilėlių, dengtas šiferiu, papuošė meškino Timofėjaus aptvarą – gi meškino ausiai taip pat mielas paukštelių čiulbesys!
Pramogų netrūko
Pakabinus inkilėlius, P. Dabrišius sužvarbusius žarėniškius ir jų mokytoją pakvietė pasišildyti į jurtą. Moksleivių įspūdis buvo neapsakomas – retas kuris anksčiau buvo svečiavęsis tokiame būste. „Žvėrinčiaus“ puoselėtojas jurtoje davė vaikams paskaityti raštą apie gamtos saugojimą ir pamušė būgnu, kurio garsai, vaikų teigimu, juos tiesiog užbūrė.
Vėliau visi mokyklų moksleiviai bei jų mokytojai susirinko prie akmenų, simbolizuojančių kiekvieną metų mėnesį. P. Dabrišius prie to akmens, kuris skirtas jų gimimo mėnesiui, atsistojusius moksleivius supažindino, kaip akmuo apibūdina konkretų mėnesį gimusį žmogų. Galiausiai, visi akcijos dalyviai susėdo prie vaišių stalo.
Mokiniai iš Varnių bei Nevarėnų pakabino po 15, kaunataviškiai – 20, žarėniškiai – 11, janapoliškiai – 14, tryškiečiai – net 27, viešvėniškiai – 10 inkilėlių. Pasidžiaugta, kad tokie renginiai, kaip šis, ugdo vaikų pagarbą ir meilę gamtai.