Šiemet sukanka 100 metų, kai pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta Dainų šventė. Kad įprasmintų šią sukaktį, šventei kolektyvai pradėjo ruoštis jau seniai.
Organizatoriai kiekvienam lietuviui suteikė unikalią progą savo miestuose ir miesteliuose išvysti bent mažą dalelę Dainų šventės surengdami Dainų šventės žygį per Lietuvą. Kretingoje prasidėjęs per vienuolika šalies vietų besitęsiantis žygis penktadienį pasiekė Plungę. Muzika, šokiai, dainos, ąžuoliukų sodinimas – visa tai galėjo išvysti žvarboko vėjo ir pravirkusio dangaus neišsigandę plungiškiai ir miesto svečiai.
Jolanta Vasiliauskienė
Pasodinti ąžuoliukai
Dar iki tol, kol Dainų šventės žygis pasieks Plungę, rajono įstaigos, organizacijos, pavieniai žmonės buvo kviečiami jungtis prie iniciatyvos – padaryti inkilą, taip įprasminant Dainų šventės laukimą Plungėje. Idėja pasiteisino su kaupu – sumeistrauta bene 300 namų giesmininkams. O labiausiai nusipelniusieji apdovanoti. Nominacija už bendruomeniškumą dalyvaujant inkilų kūrimo iniciatyvoje atiteko Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos bendruomenei, už originalumą – Plungės Pušelės gatvės gyventojams, o mokytojui Viktorui Raibužiui ir jo mokiniams skirta nominacija už tradicijų puoselėjimą.
Žygio renginiai pradėti Plungės Mykolo Oginskio parke, kur pasodintas ąžuolynas. 100-mečio Dainų šventę simbolizuojančius ąžuoliukus parke sodino šventės Šokio, Dainų, Teatro, Pučiamųjų instrumentų orkestrų, Ansamblių, Folkloro dienose pasirodysiantys mūsų rajono kolektyvai.
Pasodinus ąžuoliukus, skambant Plungės, Kulių, Alsėdžių pučiamųjų orkestrų maršui kolektyvų ir gyventojų eisena patraukė link Senamiesčio aikštės, kur, kaip sakė renginio vedėjas Mantas Stonkus, laukė mini Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“.
„Plungės parko širdyje tvirtai įsišaknijęs į žemę stūkso didingas Perkūno ąžuolas. Šimtmečiais jis stebi besikeičiantį miestą lyg tylus sargas, saugantis žemaičių tapatybę. Jo storas kamienas – lyg metraštis, kuriame saugomos praeities paslaptys, ošimas – lyg pasakojimas apie senovės įvykius“, – šventę tęsė Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ aktoriai, žiūrovams perduodami pagrindinę 100 metų sukaktį mininčios Dainų šventės idėją – kad giria žaliuotų, kad medžiai augtų, kad paukščiai čiulbėtų, kad Lietuva dainuotų.
Unikalus 100 metų skaičiuojantis reiškinys
Sakoma, kad nežinodamas savo praeities sunkiai sukursi ateitį, tad į Dainų šventės žygį susirinkusiems plungiškiams priminta šio unikalaus, UNESCO žodinio ir nematerialaus pasaulio paveldo šedevro istorija.
Kaip ir minėta, pirmoji Lietuvos dainų šventė surengta 1924 m. Dainos dienos renginyje dainavo 77 mišrūs chorai, repertuarą sudarė 36 kompozitorių originalūs ir harmonizuoti liaudies kūriniai. Šventę atidarė prezidentas Aleksandras Stulginskis, pakvietęs sugiedoti Lietuvos himną, kurį užtraukė 3 500 dainininkų choras.
Antroji Lietuvos dainų šventė vyko 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį. Dirigento pareigos patikėtos Juozui Naujaliui, Mikui Petrauskui, Stasiui Šimkui, Juozui Tallat-Kelpšai ir Juozui Gruodžiui. Šventėje atlikta 21 daina.
Trečioji Dainų šventė surengta 1930 m. 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti. Tai buvo paskutinė Dainų šventė, surengta nepriklausomoje Lietuvoje.
Tiesa, dainų švenčių istorija tęsėsi ir pasikeitus santvarkai. Po įvairias pasaulio vietas okupacijos išblaškyti lietuviai tradiciją kūrė tolimose žemėse. 1953 m. tremtiniai Dainų šventę suorganizavo Sibire, Igarkoje. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuviai pirmąją Dainų šventę surengė 1956 m. Čikagoje. Na, o Lietuvoje dainų šventės papildytos Ansamblių vakaru, liaudies meno paroda. 1964 m. pradėta rengti ir atskira Moksleivių dainų šventė.
Atkūrus nepriklausomybę, dainų šventės tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, švente, kurią visa tauta švenčia savaitę trunkančiuose dainų, šokio, folkloro, liaudies meno, teatro, pučiamųjų orkestrų renginiuose. Šventės kulminacija kaskart tampa per visą pasaulį nuvilnijanti „Tautiška giesmė“.
Neatsiejama dalis – Plungė
Neatsiejama Lietuvos dainų švenčių dalimi yra tapę Plungės rajono kolektyvai, prasmingai praturtinantys, kuriantys jos tradiciją. 1962 m. Plungės kultūros centras Plateliuose pradėjo rengti Žemaičių festivalį, kuris garsėjo masiškumu, trankiais šokiais, skambiomis dainomis, smagiais vaidinimais. Šio festivalio tradiciją nuo 1974 m. perėmė Plungėje vykstanti nauja rajono meno ir sporto šventė. Ilgą laiką Dainų šventės veidu Plungėje buvo mokytoja choreografė Danutė Radvilavičienė, Lietuvos dainų švenčių vyriausioji baletmeisterė, sukūrusi ir padovanojusi Lietuvos šokio scenai apie 20 šokių. Nuo 1988 m. į Plungės dainų švenčių programą įtrauktas Plungės kultūros centro organizuojamas Pučiamųjų orkestrų festivalis, o 1996 m. į Plungės dainų šventės tradiciją įsijungė dar vienas kultūros centro renginys – tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“.
Brangindamas Dainų šventės tradiciją nuo 2001 m. Plungės kultūros centras pradėjo rengti moksleivių dainų šventes, į kurias susirenka daugiau nei 1 000 šokėjų iš visos Lietuvos. Plungėje kuriantys, tautinius šokius šokantys, vaidinantys, dainuojantys lietuviškas dainas ir griežiantys smagiausias melodijas žmonės kaskart papildo dainų švenčių dalyvių minias: renginiuose nuolat dalyvauja beveik 1 000 plungiškių.
Ne išimtis ir šie metai. 100 metų jubiliejų švenčiančioje Dainų šventėje vienas iš didžiausių dalyvių būrių bus būtent iš Plungės rajono – 650. Plungei atstovaus 24 kolektyvai.
Na, o penktadienį susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti jungtinio Plungės, Šiaulių, Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos choro, kuriam dirigavo Plungės kultūros centro kamerinio choro vadovas ir šių metų Dainų šventės Dainų dienos meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas, atliekamas dainas.
Smagiai į taktą trepsėti galėjai pagal jungtinės Plungės kultūros centro kapelos muziką (vadovai Rita Džiaugienė, Vidmantas Žilinskas). Akys džiaugėsi scenoje ir aikštėje besisukančiais Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblio „Žirginėliai“ (vadovė Sonata Kazlauskytė), vaikų ir jaunimo liaudies šokių studijos „Suvartukas“ ir to paties pavadinimo ansamblio (vadovė Ilona Baltikauskaitė), Šiaulių liaudies šokių ansamblio „Kalatinis“ (vadovai Indrė Šerpytienė ir Evaldas Račkauskas), Žemaičių Kalvarijos kultūros centro moterų šokių studijos „Šokio vizija“ ir Alsėdžių filialo liaudies šokio kolektyvo „Sruojoks“ (vadovė Sandra Jazdauskienė), Rietavo savivaldybės kultūros centro vyresniųjų žmonių šokių kolektyvo „Trepsis“ (vadovė Rima Pleškienė) šokėjais.
Dainų šventės žygio estafetę plungiškiai perdavė mažeikiškiams.
Loading ...
