„Ryanair“ lėktuvas 2024 metų birželio 12-ąją turėjo keleivius iš Kauno nugabenti į Londoną laiku, tačiau kelionė užsitęsė daugiau nei trimis valandomis. Būtent tiek, kiek pagal Europos Sąjungos taisykles reikia, kad keleiviams atsirastų teisė į piniginę kompensaciją.
Trys šio skrydžio keleiviai – telšiškiai F. S., D. P. ir Ž. L. – savo teisę reikalauti kompensacijos perleido bendrovei „Skycop.com“, kuri specializuojasi tokių sumų išieškojime iš oro bendrovių. Kadangi „Ryanair“ savanoriškai pinigų neišmokėjo, ginčas persikėlė į teismą.
Diana PUZERĖ
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai sprendė du pagrindinius klausimus: ar keleiviams priklauso kompensacija už vėlavusį skrydį ir kiek „Ryanair“ turi atlyginti bylinėjimosi išlaidų.
Dėl pirmojo klausimo ginčo iš esmės nebuvo. „Ryanair“ pripažino, kad skrydis vėlavo daugiau nei tris valandas, ir neneigė, jog nebuvo jokių „ypatingų aplinkybių“ – nei audrų, nei streikų, nei saugumo grėsmių. Pagal ES Reglamentą tokiais atvejais kiekvienam keleiviui priklauso po 400 eurų kompensacijos.
Teismas šią sumą ir priteisė, papildomai nustatydamas, kad nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško atsiskaitymo „Ryanair“ turės mokėti ir 5 proc. metines palūkanas.
Didžiausia kova vyko ne dėl pačios kompensacijos, o dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė prašė priteisti beveik 1 500 eurų – žyminį mokestį ir advokatų pagalbos išlaidas. „Ryanair“ tam kategoriškai nepritarė ir teigė, kad „Skycop.com“ elgėsi neekonomiškai: vietoje vienos bylos dėl to paties skrydžio buvo inicijuotos dvi atskiros, nors jas buvo galima sujungti iš karto.
Teismas šį argumentą įvertino labai rimtai. Paaiškėjo, kad abu ieškiniai pateikti tą pačią dieną, pasirašyti to paties advokato, kilo iš to paties skrydžio, skyrėsi tik tuo, kurių keleivių reikalavimai juose nurodyti.
Teismo vertinimu, toks procesinis elgesys pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos buvo „išpūstos“ dirbtinai, nors to buvo galima išvengti.
Nors „Skycop.com“ laimėjo bylą iš esmės ir kompensacija buvo priteista visa apimtimi, teismas nusprendė pasinaudoti teise nukrypti nuo bendros taisyklės, kad visas išlaidas apmoka pralaimėjusi šalis, tad bylinėjimosi išlaidos sumažintos iki 1 027 eurų vietoje prašytų beveik 1 500.
Teismas aiškiai pasakė: bylinėjimosi kaštai negali tapti verslo modeliu ar būdu „nubausti“ atsakovą, ypač kai ginčas yra nesudėtingas, o reikalavimas iš karto pripažįstamas.
