Prasidėjus vasaros pramogų sezonui, ugniagesiai gelbėtojai nori priminti gyventojams, kaip svarbu atsakingai elgtis prie vandens. Praėjusią vasarą ugniagesiai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 31 nuskendusį žmogų, tarp jų – 5 vaikus, 16 gyventojų pavyko išgelbėti. Daugiausia nelaimių užfiksuota birželį, kai nuskendo 13 žmonių. Liepą gyvybių neteko 10, o rugpjūtį – 8 asmenys. Šiemet birželio mėnesį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 5 skenduolius (tarp jų – vienas vaikas), pernai per tą patį laikotarpį – 11 skenduolių (tarp jų – trys vaikai).
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, pagrindinės skendimų priežastys nesikeičia jau daugelį metų – savo galimybių pervertinimas, rizikingas elgesys, alkoholio vartojimas, šokinėjimas į vandenį nežinomose vietose bei vaikų palikimas be priežiūros.
Gelbėtojai pabrėžia, kad viena dažniausių nelaimių priežasčių yra per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. Skęstantis žmogus dažniausiai negali garsiai šauktis pagalbos ar aktyviai mosuoti rankomis – dažnai jis skęsta nepastebimai ir tyliai.
Vanduo gali suteikti daug džiaugsmo ir malonių akimirkų, tačiau tik tuomet, kai poilsiaujama atsakingai ir suvokiami galimi pavojai. Deja, dalis žmonių vis dar nepaiso saugumo taisyklių, elgiasi neapdairiai ir neįvertina rizikos. Gelbėjimo darbai vandenyje yra itin sudėtingi, o kad skęstantis žmogus būtų išgelbėtas, svarbu, kad jis būtų laiku pastebėtas, greitai iškviesta pagalba ir gelbėtojai suspėtų atvykti laiku. Tokiose situacijose lemtinga tampa kiekviena minutė.
Svarbu nepamiršti, kad poilsis prie vandens visada turi būti derinamas su atsakomybe. Todėl būtina atsakingai įvertinti visas grėsmes ir žinoti, kaip jų išvengti.
Kaip išvengti nelaimių vandenyje?
Svarbiausia – išmokti plaukti. Jei plaukti nemokate, neikite į vandenį giliau nei iki krūtinės.
Venkite maudytis vieni arba nežinomose, nuošaliose vietose. Rinkitės oficialius paplūdimius ar vietas, kuriose yra daugiau poilsiautojų ir budintys gelbėtojai.
Prieš maudydamiesi įsitikinkite, kad aplinka saugi. Nežinomose vietose į vandenį eikite pamažu, neskubėkite nerti ar šokti.
Nepalikite prie vandens ar vandenyje be suaugusiųjų priežiūros vaikų iki 14 metų.
Nerekomenduojama eiti į vandenį iškart po valgio ar apsvaigus nuo alkoholio.
Po ilgo buvimo saulėje nešokite staiga į vandenį – pirmiausia atsivėsinkite apsitaškydami.
Venkite žaisti vietose, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Taip pat vandenyje nereikėtų užsiimti pavojingais žaidimais: nardinti kitų žmonių, tempti juos už kojų ar lipti vieniems ant kitų pečių.
Nesinaudokite plaukimui nepritaikytais daiktais – pripučiamais čiužiniais, automobilių kameromis, padangomis, lentomis ar rąstais.
Jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, į vandenį lipti draudžiama.
Jeigu artėja audra ar tamsūs debesys, kuo greičiau lipkite į krantą. Perkūnijos metu pavojinga būti tiek vandenyje, tiek pakrantėje, nes vanduo puikiai praleidžia elektros srovę.
Ką daryti pradėjus skęsti?
Pajutę, kad skęstate, stenkitės nepanikuoti. Šaukite, kvieskite pagalbą, mojuokite rankomis ir bandykite atkreipti aplinkinių dėmesį. Įkvėpkite kuo daugiau oro ir, jei įmanoma, atsigulkite ant nugaros, kad išsilaikytumėte vandens paviršiuje.
Kaip padėti skęstančiajam?
Pastebėję skęstantį žmogų, nedelsdami šaukitės pagalbos ir atkreipkite aplinkinių dėmesį. Jei paplūdimyje dirba gelbėtojai, kvieskite juos. Jeigu jų nėra, skambinkite skubiosios pagalbos ryšio numeriu 112.
Kol atvyks pagalba, skęstančiajam meskite gelbėjimosi ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą. Niekada nerizikuokite savo gyvybe.
Ištraukus žmogų į krantą, suteikite pirmąją pagalbą. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą ir tęskite jį iki atvykstant medikams.
Svarbu žinoti, kad gelbėti skęstantį žmogų vandenyje be specialių priemonių gali tik gerai pasirengęs plaukikas, gebantis įvertinti situaciją ir išmanantis gelbėjimo veiksmus.
PAGD inf.
Loading ...
