Val­džiai trūks­ta pi­ni­gų? Ži­nau, kur jų ras­ti

Lie­tu­vo­je vėl – sunk­me­tis. Pa­siut­pol­kę šo­ka du­jų, de­ga­lų, mais­to bei ap­skri­tai vi­sų ki­tų pre­kių kai­nos. Vers­li­nin­kai įspė­ja – dau­gy­bė įmo­nių už­si­da­rys ar­ba su­stab­dys veik­lą. Vals­ty­bės val­džia, su­ren­kan­ti į biu­dže­tą dau­giau inf­lia­ci­nių pa­ja­mų, anks­čiau ar vė­liau pa­jus, kad mo­kes­čių „kra­ne­lis“ pri­suk­tas ir pi­ni­gai te­ka vis silp­nes­ne sro­ve­le.

Val­džiai tau­py­mas ne­nau­din­gas

Sunk­me­tis skau­džiau­siai smo­gia ne­tur­tin­gie­siems ir tiems, ku­rių pa­ja­mos bu­vo, sa­ky­ki­me, vi­du­ti­nės. Me­rams, jų pa­va­duo­to­jams, sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų va­do­vams, sky­rių ve­dė­jams, mi­nist­rams, de­par­ta­men­tų di­rek­to­riams, Sei­mo na­riams, val­diš­kų įmo­nių va­do­vams sunk­me­tis vien pa­lie­sins pi­ni­gi­nes, bet di­des­nių bė­dų ne­pri­da­rys. Ken­tės tie, ku­rie ir taip bu­vo pri­vers­ti tau­py­ti cen­tus.

Nor­ma­li val­džia im­tų­si ko­kių nors tau­py­mo prie­mo­nių, bent tau­py­mo pla­nus pa­si­reng­tų. Apie juos Lie­tu­vo­je nie­kas ne­kal­ba – nei Vy­riau­sy­bė, nei rie­bias al­gas gau­nan­tys Sei­mo na­riai. Jiems tau­py­mo ne­rei­kia, bi­jo, kad ne­su­lie­sė­tų jų pi­ni­gi­nės. Ne­kal­ba ir mū­sų ra­jo­no me­ras su pa­va­duo­to­ju, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai, Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Už­tat iš­dy­go ini­cia­ty­vos už­pil­ti dar dau­giau rie­bių spir­gu­čių ant ne­va „var­ga­nų“ Sei­mo na­rių al­gų.

Vos pra­si­dė­jus tai „ko­ro­ni­nei“ pan­de­mi­jai, ra­gi­nau ra­jo­no val­džią pa­reng­ti tau­py­mo pla­ną. Grei­čiau šu­nį pri­kal­bin­si lai­pio­ti me­džiais, nei mū­sų val­džią im­tis tau­py­mo.
Elekt­ros kai­nos jau da­bar va­ro iš pro­to. O ką da­ro mū­sų val­džia? Gal tu­ri ko­kį pla­ną, kaip su­ma­žin­ti elekt­ros ener­gi­jos var­to­ji­mą? Jei bus mies­te­liuo­se ir Tel­šių gat­vė­se lai­ki­nai už­ge­sin­tos lem­pos, tai jau tau­py­mas? O ar nė­ra bū­dų dar la­biau pa­tau­py­ti?

Dar anks­čiau, iki elekt­ros kai­nų re­kor­di­nio šuo­lio, ra­šiau val­džiai raš­tus, kad kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se te­bė­ra be­veik an­tik­va­ri­niai, so­vie­ti­niai švies­tu­vai, ry­jan­tys elekt­ros ener­gi­ją ir ga­di­nan­tys vai­kams akis. Vie­nur, ki­tur švies­tu­vus pa­kei­tė, o štai ne­se­niai ap­lan­kiau ke­lių mies­te­lių mo­kyk­las ir ra­dau tą pa­tį „švies­tu­vų an­tik­va­ria­tą“. Vėl krei­piau­si į val­džią, ra­gi­nau pa­keis­ti, man at­sa­kė klau­si­mu: o iš ko­kių pi­ni­gų?

Po­nų iš­lai­da­vi­mas ken­kia mums vi­siems

De­šimt­me­čius, ma­tyt, ra­jo­no val­džios sa­vęs klau­sė: o iš kur gau­ti pi­ni­gų? Pa­sik­laus­da­vo pa­čios sa­vęs, ne­ras­da­vo at­sa­ky­mo ir nu­mo­da­vo ran­ka. Už­tat vi­sai ne­sun­kiai ras­da­vo pi­ni­gų nau­jiems eta­tams steig­ti, gi­mi­nai­čiams, par­ti­jų na­riams įdar­bin­ti, įtar­ti­nai vers­li­nin­kų rek­la­mai, pa­va­din­tai „rin­ko­da­ros prie­mo­nė­mis“, pri­va­čioms stam­bių­jų ūki­nin­kų že­mėms me­lio­ruo­ti, šim­tais tūks­tan­čių šelp­ti vi­so­kias vie­šą­sias įstai­gas, ku­rių da­li­nin­kai bu­vo taip pat ir pri­va­tūs as­me­nys, reng­ti ga­ly­bei „stu­di­jų“, ku­rios nu­gu­la ir trū­ni­ja stal­čiuo­se. Mo­kyk­loms, ke­liams, gat­vėms pi­ni­gų re­mon­tuo­ti, anot val­džios, pi­ni­gų trūks­ta, bet štai vos ne mi­li­jo­ną at­rie­kė pri­va­čioms stam­bių ūki­nin­kų že­mėms me­lio­ruo­ti. Gal daug kas pa­mir­šo, kad val­dan­tie­ji su jiems tal­ki­nu­siais ne­va „opo­zi­cio­nie­riais“ bu­vo nu­ma­tę šim­tus tūks­tan­čių skir­ti pri­si­deng­da­mi kaž­ko­kiu man la­bai įtar­ti­nu Bir­žu­lio eže­ro gel­bė­ji­mu. Kai no­ri, la­bai leng­vai pi­ni­gų ran­da „pro­fe­so­riaus“ me­no ženk­lams, ku­riuos įvar­di­ju kaip už­dar­bia­vi­mą „me­ni­nio biz­nio“ for­ma. O „Kran­to“ pro­gim­na­zi­jo­je tua­le­tuo­se net klo­ze­tų ne­bu­vo, mo­kyk­lų mo­ki­niai tu­rė­jo ne­štis kup­ri­nė­se tua­le­ti­nio po­pie­riaus ri­ti­nė­lius.

Kai pro mo­kyk­lų ar vai­kų dar­že­lių sto­gus var­vė­jo van­duo, vos pūš­ka­vo pa­se­nu­sios šil­dy­mo sis­te­mos, sprag­sė­jo an­tik­va­ri­niai švies­tu­vai, aikš­te­lė­se ir gat­vė­se žio­jė­jo duo­bės, ra­jo­no va­dai su­ma­nė pa­si­ge­rin­ti ir taip ne­blo­gą tar­ny­bi­nę pra­ban­gą. Štai me­rui Kęs­tu­čiui Gu­sa­ro­vui 2019 me­tais nu­pirk­tas 404 eu­rus kai­na­vęs mo­bi­lu­sis iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas. K. Gu­sa­ro­vui už mū­sų vi­sų pi­ni­gus tais pa­čiais me­tais nu­pirk­tas 1 tūkst. 124 eu­rus kai­na­vęs ne­šio­ja­ma­sis kom­piu­te­ris.

Tuo­me­čiam Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Iman­tui Mo­tie­jū­nui 2020 me­tais nu­pirk­tas iš­ma­nu­sis mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas, kai­na­vęs 1 tūkst. 449 eu­rus. Iman­tui Mo­tie­jū­nui nau­do­tis 2019 me­tais nu­pirk­tas 3 tūkst. 149 eu­rus kai­na­vęs ne­šio­ja­ma­sis kom­piu­te­ris. Taip pat nu­pirk­ta plan­še­tė, kai­na­vu­si 1 tūkst. 749 eu­rus. Kam I. Mo­tie­jū­nui rei­kė­jo to­kių pra­ban­gių daik­tų? Pa­si­ro­do, tas bran­gu­sis kom­piu­te­ris vė­liau bu­vo per­duo­tas val­di­nin­kei, val­diš­ku žar­go­nu ta­riant, „at­lie­kan­čiai ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos funk­ci­jas“. Ko­kias ji ir I. Mo­tie­jū­nas „funk­ci­jas“ tuo kom­piu­te­riu at­li­ko? Ma­nau, smal­sūs žmo­nės at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą ži­no.

K. Gu­sa­ro­vas į Pa­van­de­nę – pa­spir­tu­ku?

O da­bar gir­di­me, kad va­dai už­si­gei­dė elekt­ro­mo­bi­lio ir net pa­spir­tu­kų. Tar­si ko­kie paaug­liai. Sa­ko, du pa­spir­tu­kai bus ra­jo­no va­dams, o du – Vie­šo­sios tvar­kos pa­lai­ky­mo sky­riui. Ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju Kęs­tu­tį Gu­sa­ro­vą ar Man­tą Ser­vą rie­dan­čius pa­spir­tu­kais: bū­tų links­mas vaiz­de­lis. Ir kur jie rie­dės? Gal iki Pa­van­de­nės? Daik­tai tu­ri il­gai tar­nau­ti, juos pa­liks ki­tai val­džiai. Net­ru­kus nau­ji me­ro rin­ki­mai. Sma­gu bus pa­ma­ty­ti po ra­jo­ną ar Tel­šius pa­spir­tu­kais ke­liau­jan­čius, sa­ky­ki­me, Sei­mo na­rį, „pro­fe­so­rių“, bu­vu­sią se­niū­nę ar ko­kį bu­vu­sį po­li­ci­nin­ką.

Nai­ki­na­mos mo­kyk­los, už­da­ro­mas vie­nas ki­tas „kul­tūr­na­mis“, bet Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je – jo­kių per­mai­nų, nors kas­met ra­jo­ne maž­daug tūks­tan­čiu su­ma­žė­ja žmo­nių. Ši kon­to­ra taip iš­si­pū­tu­si, kad tuoj iš­laks­tys jos švar­ko sag­tys ir nu­trūks kel­nių dir­žas. Gal ne vi­si sky­riai rei­ka­lin­gi, gal ma­žiau rei­kia ten „po­nų“? Be­je, pri­si­min­ki­me, kad kas­met ren­gia­mi ma­si­niai šios kon­to­ros dar­buo­to­jų dar­bo ver­ti­ni­mai ir tuo pa­grin­du di­di­na­mi at­ly­gi­ni­mai. To­kiu bū­du iš­leis­ta šim­tai tūks­tan­čių.
Tai­gi, jei ma­nęs klau­sia, iš kur „paim­ti pi­ni­gų“, tiems gud­riai be­si­šyp­san­tiems smal­su­čiams siū­lau: jei bus ne­skai­tę, per­skai­ty­ti šį straips­ne­lį. At­sa­ky­mas, kur ras­ti pi­ni­gų, pa­pras­tas – at­si­sa­ky­ti iš­lai­da­vi­mo ir at­sai­naus po­žiū­rio į vi­sų pi­lie­čių – biu­dže­to – pi­ni­gus.

Al­gir­das BA­CE­VI­ČIUS

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Tautos ir teisingumo sąjungos sąskaitos. Užs. Nr. Z-546