Lietuvoje vėl – sunkmetis. Pasiutpolkę šoka dujų, degalų, maisto bei apskritai visų kitų prekių kainos. Verslininkai įspėja – daugybė įmonių užsidarys arba sustabdys veiklą. Valstybės valdžia, surenkanti į biudžetą daugiau infliacinių pajamų, anksčiau ar vėliau pajus, kad mokesčių „kranelis“ prisuktas ir pinigai teka vis silpnesne srovele.
Valdžiai taupymas nenaudingas
Sunkmetis skaudžiausiai smogia neturtingiesiems ir tiems, kurių pajamos buvo, sakykime, vidutinės. Merams, jų pavaduotojams, savivaldybių administracijų vadovams, skyrių vedėjams, ministrams, departamentų direktoriams, Seimo nariams, valdiškų įmonių vadovams sunkmetis vien paliesins pinigines, bet didesnių bėdų nepridarys. Kentės tie, kurie ir taip buvo priversti taupyti centus.
Normali valdžia imtųsi kokių nors taupymo priemonių, bent taupymo planus pasirengtų. Apie juos Lietuvoje niekas nekalba – nei Vyriausybė, nei riebias algas gaunantys Seimo nariai. Jiems taupymo nereikia, bijo, kad nesuliesėtų jų piniginės. Nekalba ir mūsų rajono meras su pavaduotoju, Savivaldybės administracijos vadovai, Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma. Užtat išdygo iniciatyvos užpilti dar daugiau riebių spirgučių ant neva „varganų“ Seimo narių algų.
Vos prasidėjus tai „koroninei“ pandemijai, raginau rajono valdžią parengti taupymo planą. Greičiau šunį prikalbinsi laipioti medžiais, nei mūsų valdžią imtis taupymo.
Elektros kainos jau dabar varo iš proto. O ką daro mūsų valdžia? Gal turi kokį planą, kaip sumažinti elektros energijos vartojimą? Jei bus miesteliuose ir Telšių gatvėse laikinai užgesintos lempos, tai jau taupymas? O ar nėra būdų dar labiau pataupyti?
Dar anksčiau, iki elektros kainų rekordinio šuolio, rašiau valdžiai raštus, kad kai kuriose mokyklose tebėra beveik antikvariniai, sovietiniai šviestuvai, ryjantys elektros energiją ir gadinantys vaikams akis. Vienur, kitur šviestuvus pakeitė, o štai neseniai aplankiau kelių miestelių mokyklas ir radau tą patį „šviestuvų antikvariatą“. Vėl kreipiausi į valdžią, raginau pakeisti, man atsakė klausimu: o iš kokių pinigų?
Ponų išlaidavimas kenkia mums visiems
Dešimtmečius, matyt, rajono valdžios savęs klausė: o iš kur gauti pinigų? Pasiklausdavo pačios savęs, nerasdavo atsakymo ir numodavo ranka. Užtat visai nesunkiai rasdavo pinigų naujiems etatams steigti, giminaičiams, partijų nariams įdarbinti, įtartinai verslininkų reklamai, pavadintai „rinkodaros priemonėmis“, privačioms stambiųjų ūkininkų žemėms melioruoti, šimtais tūkstančių šelpti visokias viešąsias įstaigas, kurių dalininkai buvo taip pat ir privatūs asmenys, rengti galybei „studijų“, kurios nugula ir trūnija stalčiuose. Mokykloms, keliams, gatvėms pinigų remontuoti, anot valdžios, pinigų trūksta, bet štai vos ne milijoną atriekė privačioms stambių ūkininkų žemėms melioruoti. Gal daug kas pamiršo, kad valdantieji su jiems talkinusiais neva „opozicionieriais“ buvo numatę šimtus tūkstančių skirti prisidengdami kažkokiu man labai įtartinu Biržulio ežero gelbėjimu. Kai nori, labai lengvai pinigų randa „profesoriaus“ meno ženklams, kuriuos įvardiju kaip uždarbiavimą „meninio biznio“ forma. O „Kranto“ progimnazijoje tualetuose net klozetų nebuvo, mokyklų mokiniai turėjo neštis kuprinėse tualetinio popieriaus ritinėlius.
Kai pro mokyklų ar vaikų darželių stogus varvėjo vanduo, vos pūškavo pasenusios šildymo sistemos, spragsėjo antikvariniai šviestuvai, aikštelėse ir gatvėse žiojėjo duobės, rajono vadai sumanė pasigerinti ir taip neblogą tarnybinę prabangą. Štai merui Kęstučiui Gusarovui 2019 metais nupirktas 404 eurus kainavęs mobilusis išmanusis telefonas. K. Gusarovui už mūsų visų pinigus tais pačiais metais nupirktas 1 tūkst. 124 eurus kainavęs nešiojamasis kompiuteris.
Tuomečiam Savivaldybės administracijos direktoriui Imantui Motiejūnui 2020 metais nupirktas išmanusis mobilusis telefonas, kainavęs 1 tūkst. 449 eurus. Imantui Motiejūnui naudotis 2019 metais nupirktas 3 tūkst. 149 eurus kainavęs nešiojamasis kompiuteris. Taip pat nupirkta planšetė, kainavusi 1 tūkst. 749 eurus. Kam I. Motiejūnui reikėjo tokių prabangių daiktų? Pasirodo, tas brangusis kompiuteris vėliau buvo perduotas valdininkei, valdišku žargonu tariant, „atliekančiai civilinės metrikacijos funkcijas“. Kokias ji ir I. Motiejūnas „funkcijas“ tuo kompiuteriu atliko? Manau, smalsūs žmonės atsakymą į šį klausimą žino.
K. Gusarovas į Pavandenę – paspirtuku?
O dabar girdime, kad vadai užsigeidė elektromobilio ir net paspirtukų. Tarsi kokie paaugliai. Sako, du paspirtukai bus rajono vadams, o du – Viešosios tvarkos palaikymo skyriui. Nelabai įsivaizduoju Kęstutį Gusarovą ar Mantą Servą riedančius paspirtukais: būtų linksmas vaizdelis. Ir kur jie riedės? Gal iki Pavandenės? Daiktai turi ilgai tarnauti, juos paliks kitai valdžiai. Netrukus nauji mero rinkimai. Smagu bus pamatyti po rajoną ar Telšius paspirtukais keliaujančius, sakykime, Seimo narį, „profesorių“, buvusią seniūnę ar kokį buvusį policininką.
Naikinamos mokyklos, uždaromas vienas kitas „kultūrnamis“, bet Savivaldybės administracijoje – jokių permainų, nors kasmet rajone maždaug tūkstančiu sumažėja žmonių. Ši kontora taip išsipūtusi, kad tuoj išlakstys jos švarko sagtys ir nutrūks kelnių diržas. Gal ne visi skyriai reikalingi, gal mažiau reikia ten „ponų“? Beje, prisiminkime, kad kasmet rengiami masiniai šios kontoros darbuotojų darbo vertinimai ir tuo pagrindu didinami atlyginimai. Tokiu būdu išleista šimtai tūkstančių.
Taigi, jei manęs klausia, iš kur „paimti pinigų“, tiems gudriai besišypsantiems smalsučiams siūlau: jei bus neskaitę, perskaityti šį straipsnelį. Atsakymas, kur rasti pinigų, paprastas – atsisakyti išlaidavimo ir atsainaus požiūrio į visų piliečių – biudžeto – pinigus.
Algirdas BACEVIČIUS