Vaikui – pietūs vos už kelis centus, tiekėjui – 4,29 euro sąskaita, apmokama iš Savivaldybės biudžeto. Telšių rajone kilęs ažiotažas dėl mokinių maitinimo kainų privertė ne vieną susimąstyti – kodėl tas pats blynelis ar maltinis kainuoja skirtingai.
Skandalą įžiebė tai, kad tos pačios porcijos vertė gali skirtis beveik aštuonis kartus, atsižvelgiant į tai, mokinys pietauja mokamai ar nemokamai. Nors moksleiviai pastebi, kad už visaverčius pietus jiems tenka pakloti vos pusę euro, tiekėjui Savivaldybė už tokią pat porciją sumoka 4,29 Eur.
Giedra AKAVICKIENĖ
Reali porcija – už mažiau nei 0,50 Eur
Pavyzdžiui, štai realus vienos dienos pietų komplektas pagal Telšių „Džiugo“ gimnazijos ketvirtadienio meniu:
Špinatų sriuba su bulvėmis – 0,08 Eur
Ruginė duona – 0,01 Eur
Virtos vištienos maltinis – 0,24 Eur
Biri perlinių kruopų košė – 0,07 Eur
Grietinės padažas – 0,01 Eur
Šviežių kopūstų salotos – 0,06 Eur
Arbatžolių arbata be cukraus – 0,02 Eur
Iš viso: 0,49 Eur
Moksleiviai net stebisi, kad kainos tokios žemos – dar pernai už vieną patiekalą tekdavo mokėti kelis eurus. Tačiau kyla klausimas: kaip iš 0,49 Eur mokinio lėkštėje susidaro 4,29 Eur sąskaita tiekėjui, kai maistas skirtas nemokamai besimaitinančiam vaikui?

Savivaldybė: taikomi skirtingi įkainiai
Į situaciją sureagavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius. Skyriaus vedėja Aurelija Trečiokienė informavo: „Užsakant mokinių maitinimo paslaugas per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) elektroninį katalogą, taikomi du atskiri kainodaros principai: vienas – nemokamam maitinimui, kitas – mokamam.
Nemokamo maitinimo įkainius nustato ir tvirtina Telšių rajono savivaldybės taryba. Kadangi šie įkainiai yra fiksuoti visam sutarties laikotarpiui, tiekėjai dėl jų konkuruoti negali, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatyta kitaip.
O mokamo maitinimo įkainius kiekviena ugdymo įstaiga, kaip perkančioji organizacija, nustato pati – pirkimo metu pateikia maksimalias priimtinas patiekalų kainas pagal grupes. Dėl šių įkainių tiekėjai konkuruoja – jie teikia savo pasiūlymus ir įsipareigoja visą sutarties laikotarpį laikytis pasiūlytų kainų.
Svarbu pažymėti, kad tiekėjas, pasirašydamas sutartį, įsipareigoja teikti tiek nemokamo, tiek mokamo maitinimo paslaugas už nustatytus įkainius ir laikytis visų sutarties sąlygų.
Kaip jis paskirsto lėšas šioms paslaugoms – yra vidinis tiekėjo reikalas, kurio nei CPO LT, nei perkančioji organizacija reguliuoti neturi teisės.
Savivaldybė vykdo nuolatinę sutarčių kontrolę – tikrina, ar laikomasi įsipareigojimų, ar užtikrinama patiekalų kokybė, ekonominis naudingumas. Jei tiekėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį, gali būti taikomos sankcijos.
Papildomai akcentuojame: nepriklausomai nuo to, ar vaikas maitinasi nemokamai ar mokamai, tiekėjai privalo užtikrinti vienodas sąlygas visiems – patiekalų pasirinkimą, vaisių ir daržovių tiekimą, kaip nustatyta sutartyse.
Suprantame, kad vaikų maitinimo klausimas yra itin jautrus. Todėl kviečiame vaikus ir jų tėvus pastebėtus neatitikimus pateikti mokyklai raštu – tai padės operatyviai spręsti situacijas bendradarbiaujant su tiekėjais, o prireikus – taikyti atitinkamas sutartines priemones.“
Skaičiai verčia susimąstyti
Nors oficialus paaiškinimas remiasi viešųjų pirkimų specifika ir skirtingais kainodaros modeliais, visuomenei lieka atviras klausimas: ar tikrai tiek kainuoja „nemokami“ pietūs? O galbūt sistema, skirta padėti vaikams, tampa pelno šaltiniu?
Klausimų daugiau nei atsakymų. Ar blyneliai ir toliau kainuos 42 centus vaikui ir 4 eurus Savivaldybei?
