Telšiškė pedagogė, švietimo vadybos ekspertė Irena Radzienė neseniai išleido daugiau kaip keturiasdešimt metų rinktą ir sudarinėtą „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodyną“. Autorės knygoje – tarmiški žodžiai su pagrindiniais paaiškinimais ir pavyzdžiais sakiniuose, taip pat ir informacija apie žemaičių kalbos istoriją, šios kalbos tyrinėjimą, Žemaitijos sostinę Telšius.
Monika GIRDVAINĖ
Noras įamžinti tarmiškus žodžius
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja daug metų dirbusi I. Radzienė pasakojo, kad idėja kažkaip įamžinti žemaičių tarmiškus žodžius kilo dar mokytojavimo pradžioje. Tačiau pedagogė, duodavusi mokinukams užduotis gilintis, užrašyti savo, tėvų, senelių ar kitų artimųjų kalboje vartojamus žodžius, nė nenumanė, kad paprasti mokinių darbai, sudaryti žodžių rinkinukai, kada nors nuguls žodyne.
„Prieš pusšimtį metų pradėjusi mokytojauti nusivyliau pastebėjusi, kad tuometinis devintokas, kurio močiutė buvo nuostabi žemaitiškų tekstų pateikėja, jau nebežino kai kurių jos kalboje itin dominavusių žodžių reikšmės. Tad į klausimą, kas paskatino sudominti daugybę savo moksleivių rinkti kalbos faktus gimtosios kalbos žodynui, neabejodama atsakyčiau, kad Lietuva visais laikais auginosi vaikų, išbėgančių pasižvalgyti į gimtinės kalveles, įsiklausyti į upelių ir pakelės akmenukų sakmes, pasiklausyti, ką pasakoja, dainuoja senoliai. Kartais aš pastebėdavau tokių vaikų, kartais jie mane susirasdavo, tada kartu įsiklausydavome į lietuvių kalbos grožį, per papročius ir tradicijas stengėmės pažinti savo tautos charakterį“, – žodyne rašo autorė.
Knygoje – žodžių reikšmės ir kita informacija
„Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodyne“ ne tik pateikiamos žemaitiškų žodžių reikšmės, bet ir apstu informacijos apie Telšių kraštą ir žemaičių kalbą.
Knygos pradžioje trumpai rašoma apie Telšius, Žemaitijos sostinę, nurodoma, kur rasti informacijos apie lankytinas rajono vietas. Pateiktas profesoriaus Alfredo Bumblausko straipsnis apie žemaičių kalbos istoriją „Kas yra žemaitiškumas?“ ir žodyno sudarytojos „Beveik pusės šimtmečio prisiminimai“, kaip ir iš kur sukrautas šis didžiulis lobis. Dar keletas puslapių skirta informacijai apie tai, ką apie žemaičių kalbą rašo mokslininkai, ir apie šios kalbos tyrinėjimus. Įamžinta ir tai, ką prisimena buvę Telšių rajono moksleiviai, daugiau ar mažiau prisilietę prie telšiškių tarmės faktų rinkimo ir sudarinėjimo mažų žodynėlių jaunųjų filologų konkursams. Esti ir trumpų pastebėjimų apie žodyno pobūdį, pateikimo principus, transkripcijos ženklų ir sutrumpinimų aiškinimus. Visa tai užima 50 knygos puslapių. Toliau porą šimtų puslapių užima tarmiški žodžiai su pagrindiniais paaiškinimais ir pavyzdžiais sakiniuose. Ir gale – ta pačia abėcėlės tvarka surašytas žodžių registras.
Svarbiausia – išsaugoti tarmę
Autorė supranta, kad knyga gal ir ne visus sudomins, nes kiekvienas supranta tiek, kiek turi savyje, kiek randa savyje… Anot I. Radzienės, kalbant apie šios knygos vertę, tiktų pacituoti Dariaus Stulpino, vieno iš rimčiausių šio žodyno sudarymo pagalbininkų, mintis, įamžintas knygoje:
„Neužrašytas žodis – žodis be ateities.
Neužrašyta tarmė – tarmė be ateities.
Telšiškiai be savo tarmės – kaip Telšiai be savo septynių kalvų.
Leisti sunykti telšiškių tarmei – tas pats, kaip leisti sulyginti septynias Telšių kalvas.
Tie, kurie kantriai ir ryžtingai rinko žodžius žodynui jau daugiau kaip keturis dešimtmečius, atliko didžiulį ir neįkainojamą darbą. Dabar atėjo laikas kiekvienam savo tarmę gerbiančiam ir puoselėjančiam telšiškiui pagalvoti, ką jis galėtų padaryti ar net paaukoti, jog „Telšiškių tarmės žodyno“ rankraštinis variantas pagaliau pakliūtų į leidyklą, o po to jau kaip unikalus žemaitiškas veikalas pasiektų kiekvieno save gerbiančio telšiškio namus ir užimtų pačią garbingiausią namų bibliotekos vietą, o galiausiai neišvengiamai taptų svarbia Telšių krašto istorijos dalimi.“
Norintieji įsigyti knygą sau ar kažkam kitam dovanų, o gal ateinančioms savo atžalų kartų kartoms išsaugoti, raginami skambinti žodyno sudarytojai telefonu 8 686 27138.
Loading ...
