Ty­la, ku­ri ser­ga: ko­dėl tu­ri­me kal­bė­ti apie emo­ci­nę svei­ka­tą?

Kas­met spa­lio 10-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė psi­chi­kos svei­ka­tos die­na, ku­rios tiks­las – ska­tin­ti vi­suo­me­nę at­vi­rai kal­bė­ti apie emo­ci­nę sa­vi­jau­tą, ma­žin­ti stig­mą ir pri­min­ti, kad rū­pin­tis psi­chi­kos svei­ka­ta tu­ri­me taip pat, kaip ir fi­zi­ne. Šia pro­ga kal­ba­mės su Že­mai­ti­jos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­riu­mi ir psi­chiat­ru Gin­ta­ru Nau­jo­ku. Jis da­li­ja­si įžval­go­mis apie be­si­kei­čian­tį po­žiū­rį į psi­chi­kos svei­ka­tą, pa­gal­bos svar­bą ir pa­pras­tus kas­die­nius bū­dus, pa­de­dan­čius iš­lai­ky­ti vi­di­nę pu­siaus­vy­rą.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Po­žiū­ris į psi­chi­kos svei­ka­tą kei­čia­si – vi­suo­me­nė tam­pa at­vi­res­nė

„Po­žiū­ris į psi­chi­kos svei­ka­tą kei­čia­si, – sa­ko G. Nau­jo­kas. – Šian­dien so­cia­li­nė erd­vė for­muo­ja vi­sai ki­to­kį san­ty­kį su psi­chi­kos svei­ka­ta – apie ją kal­ba­ma vie­šai, ži­no­mi žmo­nės da­ly­vau­ja ren­gi­niuo­se, ska­ti­na rū­pin­tis emo­ci­ne sa­vi­jau­ta. Tai la­bai džiu­gi­na.“

Ta­čiau, anot spe­cia­lis­to, so­cia­li­niai tink­lai ne tik ska­ti­na at­vi­ru­mą, bet ir pri­si­de­da prie kai ku­rių su­tri­ki­mų – tai mo­bin­gas, pa­ty­čios, nuo­la­ti­nis ver­ti­ni­mo jaus­mas.

„Pa­si­da­rė sun­kiau pa­si­slėp­ti, kai vis­kas ma­to­ma vie­šai“, – pa­ste­bi gy­dy­to­jas.

Kiek­vie­nais me­tais nuo rug­sė­jo pra­si­de­da psi­chi­kos svei­ka­tos ren­gi­nių cik­las, ku­ris už­si­bai­gia per Pa­sau­li­nę psi­chi­kos svei­ka­tos die­ną. „Šių me­tų te­ma – „Iš­lįs­ti iš ek­ra­nų“. Jau ke­le­tą me­tų bend­ra­dar­biau­ja­me su Kri­zių cent­ru. Jie pa­de­da skleis­ti ži­nią. Džiau­gia­mės šia drau­gys­te“, – kal­ba pa­šne­ko­vas.

Žmo­nės pa­gal­bos ieš­ko vis drą­siau

Pa­sak G. Nau­jo­ko, žmo­nės šian­dien ne­be taip bi­jo kreip­tis pa­gal­bos kaip anks­čiau: „Dar­bo man nie­kuo­met ne­trūks­ta, bet pa­ste­biu, kad jau­ni­mas krei­pia­si anks­čiau. Ne­be tiek už­del­sia, kaip bū­da­vo anks­čiau, kai žmo­gus atei­da­vo su­lau­kęs še­šias­de­šim­ties ir sa­ky­da­vo – jau dvi­de­šimt ar tris­de­šimt me­tų man blo­gai.“

Spe­cia­lis­tas pa­brė­žia, kad pa­gal­bos kreip­tis rei­kia tuo­met, kai blo­ga bū­se­na už­si­tę­sia ir pra­de­da kar­to­tis: „Bū­na, žmo­nės atei­na tie­siog pa­si­tar­ti – ir tai la­bai ge­rai. Kar­tais už­ten­ka trum­pa­lai­kės pa­gal­bos – žmo­gus tar­si pra­re­gi ir grei­tai iš­si­kaps­to, o kar­tais pro­ble­mos bū­na gi­lu­mi­nės. Svar­biau­sia – žmo­gaus no­ras keis­tis.“

Mi­tas, kad „pri­šers vais­tų ir pa­da­rys ro­bo­tu“

Vi­suo­me­nė­je vis dar gy­vuo­ja ne­ma­žai klai­din­gų nuo­sta­tų apie psi­chi­kos su­tri­ki­mus.

„Daž­nas bi­jo, kad atė­jęs pas psi­chiat­rą ne­teks vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo, ta­čiau dau­gu­mai su­tri­ki­mų jo­kių ap­ri­bo­ji­mų nė­ra“, – tei­gia gy­dy­to­jas.

Taip pat bi­jo­ma, kad spe­cia­lis­tai in­for­muos darb­da­vį ar vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tus: „Mes ne­sa­me po­li­ci­ja. Mū­sų tiks­las – kad žmo­gus no­rė­tų kal­bė­tis ir at­si­ver­tų. Ir dar vie­nas mi­tas – kad psi­chiat­ras „pri­šers vais­tų ir pa­da­rys žmo­gų ro­bo­tu“. Tai ne­tie­sa.“

Emo­ci­nę svei­ka­tą rei­kia pri­žiū­rė­ti kaip dan­tis

G. Nau­jo­kas sa­ko, kad no­rė­tų, jog dau­giau kal­bė­tu­me ne apie li­gas, o apie svei­ka­tą: „Svar­bu stip­rin­ti emo­ci­nę svei­ka­tą ir ja rū­pin­tis. Ne­ga­li­ma tie­siog slėp­ti pro­ble­mų – jos su­grįž­ta su kau­pu ir tam­pa pa­to­lo­gi­ja.“

Anot jo, bū­ti­na lai­ky­tis psi­cho­hi­gie­nos – taip, kaip lai­ko­mės kū­no ar dan­tų hi­gie­nos.

„Jei su ar­ti­mai­siais kal­ban­tis vis­kas ge­rai, bet kar­to­ja­si keis­ti jaus­mai, ky­la ne­ri­mas ar liū­de­sys – ver­ta pa­si­tar­ti su spe­cia­lis­tu“, – pa­ta­ria psi­chiat­ras.

Visą straipsnį skaitykite „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 83 (2620)