Po Naujųjų, sausio 31 dieną, sukaks 99 metai, kai gimė kompozitorius, šešių operų, tarp kurių – populiariausia lietuviška opera vadinami „Pilėnai“, autorius, pedagogas Vytautas Klova.
O šį antradienį buvo minima liūdna data – 15-osios kompozitoriaus mirties metinės.
„Santarvė“ savo skaitytojams primena svarbiausius mūsų kraštiečio, kūryba ir darbais praturtinusio ne tik operos meną, bet ir lietuvišką muziką, jos pedagogiką, biografijos faktus.
Potraukis menui – iš mamos ir senelių
Būsimasis kompozitorius V. Klova gimė 1926 m. sausio 31 d. Tirkšliuose, vaistininkų Emilijos ir Julijono Klovų šeimoje. Po beveik dvejų metų šeimoje gimė dar vienas sūnus – Boleslovas Klova. Užaugęs jis tapo žinomu Lietuvos dailininku monumentalistu.
Iš kur vaistininkų šeimoje gimusių berniukų meninė prigimtis? Jų mama Emilija Navickaitė tuo laikotarpiu, kai drauge su tėvais gyveno Peterburge, lankė dailės studiją, skambino fortepijonu. Susilaukusi sūnų ji pirmoji savo vaikus supažindino su muzika. Manoma, kad meilę muzikai Vytautas ir Boleslovas paveldėjo iš senelių: vienas buvo garsus Palangos bažnyčios vargonininkas, rengdavęs bažnytinės muzikos koncertus, kitas – vaistininkas, mėgęs groti fortepijonu. O pomėgį piešti – iš mamos Emilijos.
E. Navickaitė buvo baigusi farmacijos mokslus ir kartu su savo vyru Julijonu bei tėvu Jokūbu Navicku dirbo Tirkšlių vaistinėje. J. Klova mirė anksti, tuo metu jo sūnūs buvo 11–12 metų paaugliai.
Muziką kūrė jau mokykloje
Pradžios mokyklą broliai Klovos lankė Tirkšliuose, o ją baigę mokslus tęsė Mažeikių gimnazijoje.
Ten lankė Čiurlionio dailės būrelį, kuriam vadovavo piešimo mokytojas akvarelistas Česlovas Kontrimas.
Gimnazijos muzikos mokytojas Juozas Remys buvo subūręs mokinių orkestrą. Jame fortepijonu grojo Vytautas, o smuiku – Boleslovas.
Ir jau tuo metu, būdamas moksleivis, V. Klova kūrė muziką fortepijonui bei mokinių spektakliams, gimtuosiuose Tirkšliuose organizuodavo renginius.
Tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m., V. Klova įgijo Mažeikių gimnazijos atestatą ir išvyko į Darbėnus mokytojauti. 1945 m. rudenį abu su broliu Boleslovu išvyko studijuoti į Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Pinigų studijoms ir pragyvenimui užsidirbdavo grodami fortepijonu ir smuiku kavinėje.
Studentas-mokytojas
Po metų V. Klova paliko dailės institutą ir įstojo į Kauno valstybinės konservatorijos Juozo Gruodžio kompozicijos klasę.
Po J. Gruodžio mirties 1948 m. perėjo į profesoriaus Antano Račiūno klasę. Studijuodamas V. Klova dirbo mokytoju. 1948–1950 m. dėstė muziką Kauno 2-ojoje mergaičių vidurinėje mokykloje, 1951–1952 m. dirbo Kauno dešimtmetės muzikos mokyklos mokytoju, nuo 1950 m. ketverius metus dėstė muzikos teorines disciplinas Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje. Paskui, 1951 m. konservatorijoje įgijęs kompozicijos specialybę, ten pat dirbo muzikos teorijos dalykų dėstytoju.
1954 m. V. Klova persikėlė gyventi į Vilnių. 1954–1994 m. dėstė polifoniją, harmoniją ir kitus muzikos teorijos dalykus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje (iki 1992 m. – Lietuvos konservatorija). 1982 m. V. Klovai suteiktas profesoriaus vardas.
„Pilėnai“ skambėjo ir Tirkšlių pušyne
Pirmieji V. Klovos savarankiškos kūrybos žingsniai atkreipė muzikinės visuomenės dėmesį į jauną, talentingą kompozitorių. 1954 m. V. Klova tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos nariu.
Vis dėlto tikrasis pripažinimas atėjo tik po operos „Pilėnai“ premjeros, įvykusios 1955–1956 metų teatro sezono pabaigoje.
Jau pirmąja opera V. Klova parodė ryškų melodisto talentą, kūrybinę brandą ir jau tada buvo vadinamas lietuvių operos klasiku. 1957 m. už „Pilėnus“ kompozitoriui suteikta Lietuvos valstybinė premija.
Beje, vyresnių tirkšliškių atmintyje dar išlikę prisiminimai iš to meto, kai pušyne buvo rodoma opera „Pilėnai“. Manoma, kad tai vyko apie 1970-uosius.
Specialiai tai progai, toje vietoje, kurioje dabar yra futbolo aikštė, arčiau lopšelio-darželio „Giliukas“, buvo pastatyta estrada, o žmonės operos labai laukė ir jos žiūrėti susirinko gausybė žmonių, ne tik tirkšliškių.
Prisiminimų nuotrupomis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kartą Tirkšliuose“ viešai pasidaliję žmonės tvirtino: Tirkšlių pušyne rodant „Pilėnus“, dirigavo pats kompozitorius V. Klova.
Didelis kūrybinis palikimas
„Pilėnų“ pasisekimo paskatintas, kompozitorius labai greitai parašė kitą kūrinį teatro scenai – operą „Vaiva“. Iš viso V. Klova parašė šešias operas, kuriomis, pasak kritikų, pratęsė ir reikšmingai praturtino tautinės operos raidą: „Pilėnai“ (1955 m.), „Vaiva“ (1957 m.), „Duktė“ (1960 m.), „Du kalavijai“ (1965 m.), „Amerikoniškoji tragedija“ (1968 m.), „Ave, vita“ (1974 m.).
Lietuvos valstybinė premija V. Klovai buvo paskirta ir už operą „Duktė“ 1960 m.
V. Klova rašė vokalinius ciklus, simfoninius, kamerinės muzikos kūrinius, koncertus fortepijonui ir kitiems instrumentams, sonatas, kantatas, pjeses, dainas chorams ir solistams, romansus, muziką teatro spektakliams ir kino filmams.
Kompozitoriaus kūrybinis palikimas – tai ir daugiau nei šimtas išplėtotų bei harmonizuotų liaudies dainų, muzika liaudies šokiams, tapusi neatsiejama lietuviškos dainų ir šokių švenčių tradicijos dalimi. Daug vokalinių bei instrumentinių kūrinėlių kompozitorius sukomponavo liaudies dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“, liaudies instrumentams bei dainininkams.
Ne mažiau ryškus jo indėlis ir į muzikos pedagogiką. Jis parašė pirmąjį lietuvišką polifonijos vadovėlį (I d. – 1966 m., II d. – 1985 m.) ir „Polifonijos uždavinyną“ (1993 m., neišleistas). Dalį kamerinės instrumentinės V. Klovos muzikos sudaro pjesės, skirtos vaikams ir jaunimui.
Muzikos mokyklai – kompozitoriaus vardas
Už kūrybą ir nuopelnus kultūrai V. Klovai 1959 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, 1976 m. – liaudies artisto vardas, 1996 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
V. Klova mirė 2009 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Iš Tirkšlių kilusio kompozitoriaus vardą stengiamasi įamžinti ir Mažeikių rajone.
Savivaldybės tarybos sprendimu Mažeikių muzikos mokyklai nuo 2011 m. sausio 1 d. suteiktas Vytauto Klovos vardas.
2016 m. minint kompozitoriaus bei pedagogo 90-ąsias gimimo metines, Tirkšliuose, ant Mokyklos g. 2 esančio namo, kuriame gyveno V. Klovos šeima, sienos buvo atidengta memorialinė lenta. Jos eskizą sukūrė skulptorius Zenonas Steponavičius.
Šaltiniai: Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos interaktyvus žemėlapis „Mažeikių krašto kultūrinis lobynas“, socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „Kartą Tirkšliuose“.
Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotr. iš Henriko Nagio viešosios bibliotekos archyvo
Loading ...
