Trečius metus organizuojant tradicinį Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ Žemaitijos ir Klaipėdos krašto regioninį ratą, pastebėta, kad pedagogai nepakankamai skiria dėmesio vaikų etnokultūriniam ugdymui. Kai kurių mokytojų žinių bagažas – itin skurdus. Daugelis pedagogų neturi nuovokos, kuo skiriasi dvi sąvokos: etninė kultūra ir liaudies kultūra. Todėl kai kurių rajonų konkurso rezultatai labai liūdinantys, primenantys sovietinio palikimo darinius.
Šiuo atveju galima teigti, kad moksleivių mokėjimas priklauso nuo tam tikrų subjektyvių veiksnių: ar mokytojas pats teigiamai nusiteikęs dėl etninės kultūros, ar išmano sakytinės tautosakos ypatumus, tradicinio muzikavimo ir savo regiono dainavimo stilių. Kita vertus, mokytojai pedagoginiuose universitetuose negauna etninės kultūros pradmenų, nėra arba mažai supažindinami su tradicine kultūra. Tradicinė kultūra yra tik vienas iš bendro muzikinio lavinimo dalykų. Tokios priežastys sąlygoja skirtingą tradicinės muzikos perdavimo per muzikos pamokas kokybę ir tuo pačiu moksleivių sugebėjimą išmokti. Liaudies daina, kuri šimtmečius „lietuviams buvo viena iš pagrindinių vertybių, reprezentuojančių lietuvių etnosą, išreiškiančių tautos dvasią“, praranda savo pozicijas.
Suvokiant skaudžią mūsų etninės kultūros problemą, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovės Ritos Macijauskienės iniciatyva kaimo turizmo sodyboje „Auksinio elnio dvaras“ (Luokės sen., Telšių r.) surengtas Žemaitijos regiono pedagogų bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių vadovų dviejų dienų teorinis bei praktinis seminaras. Jame dalyviai gilino žinias apie tradicinės kultūros ypatumus, liaudiško dainavimo manieros išraišką, sakytinės tautosakos perteikimą vaikams bei jaunimui. Mokymų metu buvo analizuojamas repertuaro pasirinkimas pagal vaikų amžiaus tarpsnius, tinkamas jo pateikimas, apžvelgtos esminės pedagogų klaidos bei žinių stoka ugdant vaikų saviraišką etnokultūros srityje. Seminare ypač akcentuota, kad, atrenkant vaikus į „Tramtatulio“ konkursą, svarbu atsižvelgti į jų gebėjimus, norą dalyvauti. Šis konkursas prisideda prie vaikų ir jaunimo folkloro sklaidos ir atlikimo kokybės gerinimo, Tarmių metų tradicijų išsaugojimo, skatina vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra, suvokti jos vertę, ugdo pavienius jaunuosius lietuvių liaudies dainų, sakytinės kūrybos, instrumentinės muzikos atlikėjus.
Teorines paskaitas apie sakytinę tautosaką ir jos reikšmę vaiko ugdymui skaitė LLKC Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Šatkauskienė. Geruosius tradicinio dainavimo pavyzdžius demonstravo LLKC Etninės kultūros skyriaus Folkloro poskyrio vadovė Jūratė Šemėtaitė. Apie tradicinę muzikos manierą bei žemaitiško grojimo ypatumus papasakojo LLKC Folkloro poskyrio vyr. specialistas Arūnas Lunys. Klaipėdos etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Kuršiukai“ vadovas Alvydas Vozgirdas savo sukaupta praktika pasidalijo su seminaro dalyviais ir parodė atviras pamokas su vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ dalyviais. Žemaičių dainuojamojo folkloro manierą atrasti mokė Vilniaus etnokultūros centro vyr. specialistė Loreta Stoliarovienė.
Vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatų koncerto vaizdo medžiagos peržiūra ir aptarimas. „Tramtatulio“ akademijos „studentai“ turėjo unikalią galimybę gyvai pamatyti atviras pamokas – repeticijas su minėto konkurso laureatais, žinomais Žemaitijos regiono vaikų folkloro ansambliais: vaikų folkloro ansambliu „Čiučiuruks“, Mažeikių r. savivaldybės Sedos kultūros centro vaikų folkloro ansambliu „Rėmuoliukā“ bei mažaisiais Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtiniais.
Norisi iškelti retorinį klausimą: ar iš tiesų mes etninės kultūros pradėsime mokyti savo vaikus tada, kai iš esmės jau susiformavusi jų pasaulėjauta ir pasaulėžiūra? Liaudies išmintis sako: „Lenk medį, kol jaunas.“ Taigi gal vis dėlto reikėtų pradėti nuo lopšelio-darželio, pirmųjų pradinės mokyklos klasių, kai vaikai imliausi ir kai didžiausia tikimybė, jog pasėtas grūdas išleis daigą ir sužaliuos. Jaunimo santykio su etnine kultūra analizė leidžia prognozuoti, kas laukia mūsų etninės kultūros, o tuo pačiu ir lietuvių tautos, ateityje. Todėl būtina populiarinti etninės kultūros sklaidą gerinant vaikų ir jaunimo veiklos kokybę, pradedant nuo jų mokytojų žinių plėtimo apie savo tautos kultūrą bei prieraišumo prie gyvosios etnokultūrinės tradicijos šiuo laikotarpiu. Tai ypač aktualu šiandien.