Tel­šiuose svečiavosi Edi­ta Mil­da­žy­tė

Ba­lan­džio 16-ąją Tel­šių Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ko žur­na­lis­tės, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jos Edi­tos Mil­da­žy­tės au­to­biog­ra­fi­nės kny­gos „Pe­ly­nų me­dus. Ma­no is­to­ri­ja“ su­tik­tu­vės.

Vieš­nią kal­bi­no bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Jo­lan­ta Zu­bie­nė. Links­mai ir taik­liai į po­kal­bį įsi­terp­da­vo ir E. Mil­da­žy­tės vy­ras – me­no­ty­ri­nin­kas, TV lai­dos „Daik­tų is­to­ri­jos“ ve­dė­jas ir re­dak­to­rius Sau­lius Pi­lin­kus.

Vi­sus pa­pir­ko vieš­nios at­vi­ru­mas ir drą­sa da­lin­tis sa­vo gy­ve­ni­mu: ne­pag­ra­žin­tu ir neiš­filt­ruo­tu. Ji – pa­vyz­dys, kaip ga­li­ma sa­vo klai­das pri­pa­žin­ti, iš jų pa­si­mo­ky­ti. Kaip sa­kė pa­ti kny­gos au­to­rė, „su­pra­tus, kad kri­tai vei­du į pur­vą, pa­si­da­ro aiš­ku, kad ar­ba mur­zi­na to­liau gy­ven­si, ar­ba prau­sia­mės. Jei­gu ne­bū­tų to dri­bi­mo vei­du į pur­vą, tai šian­dien prieš jus gal ir ne­sto­vė­čiau…“

Vie­na gar­siau­sių, po­pu­lia­riau­sių ir my­li­miau­sių Lie­tu­vos mo­te­rų pri­sta­tė kny­gą apie sa­vo gy­ve­ni­mą, ku­ria­me tirš­ta stip­rių jaus­mų, sma­gių įvy­kių, skau­džių iš­gy­ve­ni­mų ir lem­tin­gų pa­si­rin­ki­mų. Ir, ži­no­ma, – kul­ti­nių TV lai­dų, pro­jek­tų, do­ku­men­ti­nių fil­mų, vi­suo­me­ni­nės veik­los. Sa­vo is­to­ri­ją E. Mil­da­žy­tė pa­sa­ko­ja, kaip mo­ka tik ji – at­vi­rai, leng­vai ir iš­min­tin­gai.

„Pa­siū­ly­mų pa­ra­šy­ti kaž­ką pa­na­šaus į „sa­vo is­to­ri­ją“ esu ga­vu­si tik­rai ne vie­ną sy­kį. Ir kas­kart at­si­sa­ky­da­vau. Dėl įvai­rių prie­žas­čių. Ta­čiau da­bar esu to­kia su­bren­du­si, kai jau ga­liu ra­miai žvelg­ti į praei­ties klai­das ir nuo­ty­kius, aiš­kiai su­pras­da­ma, kad kiek­vie­na ne­sėk­mė yra tik ke­lio į sėk­mę eta­pas. Ma­no gy­ve­ni­me bu­vo to­kių gra­žių da­ly­kų, kad bū­tų nuo­dė­mė jų ne­pa­pa­sa­ko­ti. Bu­vo ir is­to­ri­jų, pra­si­dė­ju­sių vi­sai ne­ro­man­tiš­kai, bet iš­si­vys­čiu­sių į aukš­čiau­sią žmo­giš­kų jaus­mų bū­se­ną.

Ši­to­je kny­go­je sten­giau­si bū­ti są­ži­nin­ga, ko­rek­tiš­ka ir… links­ma. Ko­dėl tu­rė­tu­mė­te ją per­skai­ty­ti? Bent jau dėl to, kad įsi­ti­kin­tu­mė­te – kai­my­no žo­lė nė­ra ža­les­nė“, – sa­ko E. Mil­da­žy­tė.

Tel­šių r. sav. Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos inf.

Lo­re­tos Ge­dei­kie­nės nuo­tr.