
Šventųjų 2025-ųjų liepos 25–27 dienomis į Telšius rinkosi krikščioniškosios liaudies kultūros entuziastai ir puoselėtojai, liaudiškojo giedojimo mylėtojai ir propaguotojai – vyko 3-ioji liaudiškojo giedojimo ir giesmininkų stovykla-festivalis „Giedu giesmelę“.
Respublikinė mokslinė konferencija
Nuo pirmo vakaro skambanti vyskupo Antano Baranausko sukurta „Giedu dainelę“ tapo himnu renginio dalyviams.
Liepos 26 dieną, kai Motina Bažnyčia mini šventuosius Jaokimą ir Oną, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje surengta respublikinė mokslinė konferencija „Liaudiškasis pamaldumas liturginiame parapijos gyvenime“.
Visus dalyvius sveikino Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Ganytojas džiaugėsi, kad giesmininkų tokia mėgstama liaudies giesmė yra biblinio mąstymo rezultatas ir evangelizacija. Vyskupas palaimino susirinkusiuosius.
Prasmingu žodžiu į konferencijos dalyvius kreipėsi LR Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė. Ji pabrėžė, kad krikščioniškoji liaudies kultūra yra svarbi mūsų tautos kultūros dalis, ir dėkojo ją mylintiems ir skleidžiantiems konferencijos lektoriams, dalyvaujantiems kolektyvams įteikė padėkos raštus.
Klaipėdos universiteto docentas daktaras kunigas Andrius Vaitkevičius savo pranešime „Giedojimas – bendruomeniškumą ir bendrystę kuriantis veiksnys“ priminė, kad Bažnyčios mokymas ypač skatina bendruomeninį giedojimą, kurio puikus pavyzdys yra mūsų liaudiškoji giedojimo tradicija.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyvo specialistė etnologė Gražina Kadžytė dalijosi gausiomis žiniomis ir pavyzdžiais pranešime „Giesmė ir malda namų bažnyčioje: kasdienės liaudiškojo pamaldumo raiškos“. Anot prelegentės, giesmė ir malda lydėjo lietuvį nuo namų aplinkos iki kasdienių darbų – kurdama namų Bažnyčią.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentė Rūta Vildžiūnienė kalbėjo apie Lietuvos etnografinių regionų melodikos sąsajas su žemaitiškų kalnų giesmių muzikine raiška. Turiningas pranešimas buvo pilnas ne tik mūsų etnografinių regionų melodikos subtilybių, bet ir gyvų padainavimų, iliustracijų, kurias konferencijos dalyviai uždainuodavo kartu su pranešėja.
Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytoja praktikė ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos choro vadovė Lina Pudžiuvelytė-Plienienė savo pranešime „Auklėjimo aspektai Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmėse“, pasiremdama giesmių tekstais, išsamiai pristatė auklėjamuosius aspektus.
Liaudiškojo pamaldumo tyrėjas ir puoselėtojas kunigas dr. Saulius Stumbra, šios stovyklos-festivalio idėjos autorius ir organizatorius, savo pranešime kėlė klausimą, ar Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija yra verta UNESCO. Prelegentas ne tik kėlė nepatogius klausimus, bet ir ieškojo atsakymų į juos, primindamas ir kviesdamas branginti ir didžiuotis savo krikščioniškąja liaudies kultūra, kuri yra sudėtinė ir labai svarbi tautinės kultūros dalis.
Į lektoriaus užduotą klausimą nuskambėjo audringas „taip“.
Viešpaties diena – liaudiškos giesmės atlaidai
Liepos 27-ąją, sekmadienį, festivalio-stovyklos giesmininkai skubėjo į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą ir Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytėlę giedojimo tarnystei.
Sumos šv. Mišiose Šv. Antano Paduviečio katedroje giedojo visi dalyviai, virpindami ne tik katedros skliautus, bet ir tikinčiųjų širdis. Šv. Mišias aukojo kunigas S. Stumbra. Jis, sveikindamas iš visos Lietuvos atvykusius liaudiškojo giedojimo ir giesmių mylėtojus, džiaugėsi, kad šiandien vyksta liaudiškos giesmės atlaidai.
Homilijoje dvasininkas priminė, kad Viešpaties mokinių prašymas išmokyti juos melstis yra labai padrąsinantis ir mus melstis bei giedoti, saugoti ir branginti savo tėvų kalbą, melodijomis skambančias giesmes nuo vyskupo Motiejaus Valančiaus „kantičkų“ iki Žemaičių Kalvarijos kalnų.
Po šv. Mišių giesmininkai dovanojo tikintiesiems dar keletą liaudiškų giesmių. Jos buvo tarsi šv. Mišių tąsa, primindamos ir džiugindamos, koks gražus, skambus ir prasmingas mūsų krikščioniškojo pamaldumo lobynas ir kultūra.
Parengta pagal bernardinai.lt