Pir­mą kar­tą vy­ko jo­ga su šu­niu­kais

Pas­ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se iš­po­pu­lia­rė­jo jo­gos už­siė­mi­mai su ma­žais šu­niu­kais. Tie­sa, ma­žy­liai šu­niu­kai ima­mi iš veis­ly­nų įvai­riau­sių bran­gių veis­lių.

O štai lie­pos pa­sku­ti­nį sek­ma­die­nį Tel­šiuo­se gy­ve­nan­čioms dviem jau­noms mer­gi­noms Gre­tai Kaz­laus­kai­tei ir Do­vi­lei Ubar­tai­tei ki­lo min­tis pa­kvies­ti mies­te­lė­nus į jo­gos už­siė­mi­mą su „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ glo­bo­ti­niais – kol kas be­glo­biais sep­ty­niais ma­žy­liais su ma­ma Fri­da ir ener­gin­ga me­ti­nu­ke Lu­na. Abi mer­gi­nos pa­čios au­gi­na na­muo­se šu­nis, yra pri­jau­čian­čios mū­sų prie­glau­dai ir se­kan­čios vi­sas jos nau­jie­nas. Šį kar­tą joms no­rė­jo­si at­kreip­ti žmo­nių dė­me­sį, kad va­sa­rą ir­gi rei­kia pa­ra­mos be­glo­biams, tad at­neš­tas mais­tas ir su­rink­tos lė­šos už už­siė­mi­mą bu­vo paau­ko­tos „Tel­šių šu­niu­kų na­mams“.

Ren­gi­nys vy­ko Tel­šių me­nų in­ku­ba­to­riu­je. Gre­ta ir Do­vi­lė iš­gy­ve­no, kad gra­žų ir šil­tą sek­ma­die­nio ry­tą ga­li nie­kas nea­tei­ti, bet už­siė­mi­mas įvy­ko, su­si­rin­ko ne­ma­žai žmo­nių, my­lin­čių jo­gą ir šu­niu­kus. Tre­ni­ruo­tė su šu­niu­kais tuo ge­ra, kad yra ne­nuo­bo­di. Vi­sa­da pa­si­da­li­na­ma ge­ro­mis emo­ci­jo­mis bei mei­le ir drau­gys­te su sa­vo ma­žai­siais bro­liais. Sma­gią nuo­tai­ką su­kū­rė ma­žy­lių laks­ty­mas, no­ras drau­gau­ti ir dūk­ti.

Gre­ta yra svei­ka­tin­gu­mo tre­ne­rė, jo­gos mo­ky­to­ja ir Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės li­cen­ci­juo­ta die­tis­tė. Mer­gi­na ką tik Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te bai­gė fi­zi­nio la­vi­ni­mo ir spor­to pe­da­go­gi­kos stu­di­jas ir įgi­jo ma­gist­ro laips­nį, o ir šiaip daug mo­ko­si įvai­rių da­ly­kų. Tad jo­ga at­si­ra­do neat­si­tik­ti­nai jos gy­ve­ni­me, nes tai bū­das su­lė­tė­ti, su­ma­žin­ti chao­są gy­ve­ni­me ir nu­ra­min­ti min­tis. To mo­ko ir mū­sų mies­to gy­ven­to­jus.

Do­vi­lė dir­ba drau­di­mo sri­ty­je ir yra ak­ty­vi spor­tuo­to­ja.

Abi jos drau­gau­ja nuo mo­kyk­los suo­lo, tad idė­jas įgy­ven­din­ti kar­tu yra ne­sun­ku. Ir jo­gos už­siė­mi­mai su šu­niu­kais, ir drau­gys­tė su „Tel­šių šu­niu­kų na­mais“ tik­rai tę­sis, tad be­lie­ka lauk­ti ki­to už­siė­mi­mo, gal­būt ir su suau­gu­siais šu­ni­mis. O „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ va­do­vė Ro­ber­ta Šlio­ge­ry­tė džiau­gia­si to­kio­mis nau­jo­mis ini­cia­ty­vo­mis, ku­rios be­glo­biams su­tei­kia dau­giau šan­sų bū­ti pa­ma­ty­tiems ir su­si­ras­ti nau­jus na­mus.

Elė KA­KA­NAUS­KIE­NĖ