„Tel­šių ŽI­NIOMS“ – 23-eji. Ne vis­ką ga­li­ma nu­sa­ky­ti žo­džiais

Fo­tog­ra­fi­jo­je ga­li­ma ras­ti tai, ko ne­ga­li­ma nu­sa­ky­ti žo­džiais. To­dėl žur­na­lis­tai, ge­ban­tys val­dy­ti žo­dį ir mo­kan­tys jų ga­nė­ti­nai daug, į pa­gal­bą tel­kia­si fo­tog­ra­fi­ją – tuo­met pa­sie­kia­mas mak­si­ma­lus tiks­las – si­tua­ci­ją pa­vaiz­duo­ti taip, kad skai­ty­to­jas su­pras­tų ir be di­de­lių pa­stan­gų pa­si­da­ry­tų ati­tin­ka­mas iš­va­das.

Fo­tog­ra­fi­jos me­nas yra gi­lus ma­ty­mas, ypa­tin­gas san­ty­kis, ki­tu at­ve­ju re­zul­ta­tas ne­pro­vo­kuos, ne­val­dys, neį­jungs vaiz­duo­tės.

Kas­dien fik­suo­ja­me įvy­kius, da­ly­vau­ja­me ap­link vyks­tan­čia­me gy­ve­ni­me, to­dėl šiais me­tais pa­no­ro­me ati­džiau su­si­pa­žin­ti su fo­tog­ra­fi­jos me­nu, ge­ban­čiu kuo gi­liau įtrauk­ti ir ne­pa­leis­ti, tu­rin­čiu iš­lie­ka­mą­ją ver­tę kaip ir spau­da – kas įam­žin­ta, to neišt­rin­si.

Fo­tog­ra­fas yra lau­kia­mas la­bai as­me­ni­niuo­se žmo­nių ren­gi­niuo­se – nuo vai­ko gi­mi­mo iki lai­do­tu­vių, ma­si­nė­se šven­tė­se, jau­kiuo­se šei­mos su­si­bū­ri­muo­se, dar­bo su­si­ti­ki­muo­se, da­ro po­rtre­tus, o kur dar už­fik­suo­ti gam­tos kap­ri­zai… Žur­na­lis­tų daug kur ne­lau­kia­ma, bet kar­tais jie bū­na vie­nin­te­lė vil­tis! Daž­nai – pa­sku­ti­nė ap­gin­ti sa­ve.

Įrė­min­ti fo­tog­ra­fų dar­bai puo­šia dar­bo ir na­mų in­ter­je­rus. Re­dak­ci­jos tiks­las: kad tuo­se in­ter­je­ruo­se vi­suo­met ras­tų­si vie­tos ir laik­raš­čiui. Pap­ras­tam, be ne pra­stam – su vie­tos nau­jie­no­mis, įvy­kiais, žmo­nių pa­sa­ko­ji­mais, is­to­ri­jo­mis. Ži­no­ma, kar­tais laik­raš­tis – kaip ir nuo­trau­kos – bū­na spal­vo­tas, kar­tais ne­spal­vo­tas – taip ga­li bū­ti dėl dvie­jų prie­žas­čių: dėl už­sa­ky­mo spaus­tu­vė­je ir dėl tu­ri­nio su­kel­tų emo­ci­jų. Bend­ro­mis mū­sų pro­fe­sio­na­lios ko­man­dos ir Jū­sų, mie­li skai­ty­to­jai, pa­stan­go­mis vis daž­niau jis bū­na spal­vo­tas!

Spa­lio 1 d. „Tel­šių ŽI­NIOMS“ su­kaks 23-eji! Ypač ver­ti­na­me ap­lin­ką, ku­rio­je gy­ve­na­me, my­li­me žmo­nes, ku­riuos to­je ap­lin­ko­je su­tin­ka­me. Sie­kia­me bū­ti tei­sin­gi, pa­ste­bė­ti kiek­vie­ną, nes no­ri­me, kad „Tel­šių ŽI­NIOS“ taip pat bū­tų kas­die­nė Jū­sų gy­ve­ni­mo da­lis.

Lin­ki­me, kad Jūs kuo daž­niau pa­tir­tu­mė­te aki­mir­kų, ku­rias no­rė­tu­mė­te fik­suo­ti kaip mie­las, jau­kias, links­mas, įkve­pian­čias ir gar­bin­gas.

Ti­ki­mės ir to­liau bend­ra­dar­biau­ti, esa­me pa­si­ruo­šę aky­lai – kaip pa­ty­rę fo­tog­ra­fai – ste­bė­ti gy­ve­ni­mo vyks­mą ir kuo įdo­miau Jums per­teik­ti jį laik­raš­čio pus­la­piuo­se.

Šyp­so­ki­tės! Fo­tog­ra­fuo­ja­me! Čyyzzz…

Re­dak­to­rė Vi­li­ma MEŠ­KAUS­KIE­NĖ

Ačiū UAB „Fo­to­Ro­mas“ di­rek­to­riui Ro­mual­dui Eit­ke­vi­čiui už ga­li­my­bę bent ke­lioms mi­nu­tėms tap­ti tik­rais fo­tog­ra­fais.