Skurdo rizikos lygis Lietuvoje kyla – šiuo metu siekia net 22,6 proc. visų šalies gyventojų, rodo šią savaitę paskelbti 2025 m. skurdo rodikliai. Skurdas nesitraukia ir iš Telšių rajono, čia sunkiau gyvena net 25 proc. visų rajono gyventojų – kas ketvirtas žmogus. Šiuos žmones kasdien sutinkanti „Maisto banko“ Telšių skyriaus koordinatorė Raimonda Stankevičienė sako, kad pagalba maistu rajone išties labai reikalinga.
„Čia remiame net 1 700 stokojančių rajono gyventojų. Prašyti pagalbos ateina įvairiausi žmonės. Sulaukiame šeimų, kurioms neužtenka pinigų pragyvenimui; senjorų, kurie už gautą pensiją susimoka mokesčius, nusiperka vaistų ir nebeturi už ką įsigyti maisto; remiame ir dirbti negalinčius asmenis – dažnu atveju tai labai sunkiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat žmonės su negalia ar juos prižiūrintys; nuo nelaimių nukentėjusius žmones, dažniausiai gaisre praradusius namus. Žmonės tikrai labai dėkingi už pagalbą, o ypač šeimos, kuriose daugiau vaikų – joms dažniausiai tinka viskas, ką tik pasiūlai. Dažnai jos mūsų „Maisto banko“ atiduotuvėje ima daugiau duonos, kad sočiau būtų, labai džiaugiasi ir makaronais, ir sausais pusryčiais, ir kokių mandarinų gavusio, kad tik būtų ką vaikams ant stalo padėti“, – pasakoja „Maisto banko“ Telšių skyriaus koordinatorė.
Visoje Lietuvoje matomas labai didelis atotrūkis tarp skurdo mieste ir kaimuose. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo kaimuose lygis kyla – šiuo metu siekia net 33,4 proc., kai skurdas miestuose paliečia 17,7 proc. gyventojų. Tačiau R. Stankevičienė teigia pastebinti, jog į „Maisto banką“ paramos daugiau užsuka paties Telšių miesto gyventojai, nes iš kaimų atvažiuoti labai sudėtinga.
„Jaunesni ar artimesniuose kaimuose gyvenantys žmonės dar atvažiuoja, pavyzdžiui, keli kaimynai susimeta ir atvyksta vienu automobiliu. Bet vieniši senjorai, dažnai ir sunkiau judantys, kuriems iki Telšių reikia važiuoti 30–40 kilometrų, niekaip negali atvykti paramos maistu, kad ir kaip gyvybiškai jos reikėtų. Bet tie, kuriems pavyksta atvažiuoti, labiausiai nudžiunga atiduotuvės lentynose pamatę kokį saldumyną, retesnį vaisių, kavos pakelį – tikrai kasdien tokių dalykų nesiperka, negali sau leisti, tai didelė prabanga. Norėtųsi ir dažniau kokį skanesnį kąsnelį pasiūlyti, bet ne visada turime, juk mūsų asortimentas priklauso nuo to, ką tą dieną iš nerealizuoto ar bebaigiančio galioti maisto surinkome iš parduotuvių ar ūkininkų. Taip norisi padėti visiems, kad tik niekam nieko netrūktų, tačiau galimybės ribotos, „Maisto bankas“ ne guminis. Kad išsilaikytų Telšių maisto atiduotuvė, kad galėtume ir toliau remti sunkiai gyvenančius rajono žmones, ir „Maisto bankui“ labai reikalinga pagalba. Kaip tik šiuo metu padėti galima labai paprastai, skiriant 1,2 proc. GPM paramą „Maisto bankui“. Labai paprasta: deklaruojant pajamas reikia paspausti kelis papildomus mygtukus, ir jau geras darbas padarytas neišleidžiant nė cento, ir sunkiai gyvenantiems savo rajono žmonėms padedi. Labai svarbu, kad žmonės pasinaudotų šia galimybe, juk visi esame viena bendruomenė“, – padėti kviečia R. Stankevičienė.
Moters teigimu, šiuo metu didžioji dalis paramą gaunančių žmonių į „Maisto banką“ ateina tik kartą per ketvirtį. „Žmonės ateitų ir dažniau, tačiau maisto trūksta, būna dienų, kai jo surenkame labai mažai, o žinome, kad tą dieną į mūsų duris pasibels bent penkiasdešimt žmonių. Tada į lentynas dedame visuomenės paaukotus produktus, bet ir jų visiems neužtenka“, – pasakoja „Maisto banko“ Telšių skyriaus koordinatorė. Tačiau į ateitį R. Stankevičienė žvelgia optimistiškai, sako, jog tiki, kad organizacijai pavyks rasti daugiau prisidėti norinčių ūkininkų ar gamintojų, taip pat geros valios žmonių, kurie aukodami maisto ar pinigų padės išsilaikyti: „Aš tikiu žmonių gerumu ir principu: padėk kitam, jei nori, kad nelaimėje ir tau kažkas ištiestų pagalbos ranką. Ir tokie dalykai tikrai vyksta. Organizacijos istorijoje esame turėję atvejų, kai pas mus ateina prašyti pagalbos žmonės, kurie kažkada aukojo ir padėjo kitiems, bet gyvenime kažkas nutiko, kad kurį laiką reikia pagalbos ir pačiam, bei priešingai – tie, kurie kadaise gavo paramą, dabar aukoja, nes puikiai žino, kad net pati mažiausia parama dažnu atveju yra ne tik maistas, bet ir palaikymas. Kai daug durų aplink tave užsidaro, jausmas, kad bent kažkas padeda, neatstumia, yra neapsakomai svarbus ir palaikantis.“
„Maisto bankas“ per metus nuo iššvaistymo išsaugo daugiau nei 6 300 tonų gero maisto ir juo padeda net 232 tūkstančiams stokojančių žmonių – kas dvyliktam šalies gyventojui. Šie rezultatai atspindi nuoseklų organizacijos, partnerių, rėmėjų ir savanorių bendradarbiavimą bei rodo, kad kryptingai veikiant galima vienu metu spręsti tiek maisto švaistymo, tiek socialinio nepritekliaus problemas. Atsižvelgiant į tai, ir toliau siekiama stiprinti bendradarbiavimą su verslu, viešuoju sektoriumi ir visuomene, ieškant efektyvių sprendimų, leidžiančių mažinti maisto švaistymą ir didinti pagalbos prieinamumą. Organizacija nuoširdžiai dėkoja kiekvienam prisidedančiam ir palaikančiam „Maisto banko“ misiją.
Komunikacijos specialistė Gintarė MASLIANIKAITĖ
Loading ...
Va tau ir gerovės valstybė…
Taip gaunasi, kai mūsų išrinktieji pinigus švaisto ne ten, kur reikėtų, kai į viską žiūrima tik kaip į pasipelnymo šaltinį…