
Telšiškio Keiro Skulskio šios vasaros scenarijus buvo visiškai kitoks nei ankstesniais metais. Aktyvus septyniolikmetis užsimojo dviračiu leistis į žygį aplink Europą ir patirti naujų iššūkių.
Per 41 dieną vaikinas įveikė 3 500 kilometrų, aplankė devynias Europos šalis ir į gimtuosius Telšius grįžo kupinas įvairių įspūdžių.
Monika GIRDVAINĖ
Mėgsta aktyvų laisvalaikį
Telšiuose gyvenantis septyniolikmetis K. Skulskis teigia, kad yra aktyvus žmogus, visada nori kažką veikti, pažinti naujus dalykus, tad idėja leistis į žygį po Europą jam kilo gana spontaniškai.
„Tikėjau savimi ir norėjau praleisti vasarą kitaip, nei įprastai. Pradžioje tėvai pagalvojo, kad aš pakvaišau, nes tai mano pirma tokia didelė kelionė dviračiu, bet kai jau pradėjau ruoštis, jie susitaikė su mano idėjomis ir palaikė“, – prisiminė jaunuolis.
Į kelionę Keiras leidosi liepos pradžioje, o grįžo rugpjūčio viduryje. Išvykęs iš namų Telšiuose vaikinas aplankė Latviją, Švediją, Daniją, Vokietiją, Čekiją, Austriją, Slovakiją bei Lenkiją.
Iš viso numinta 3 500 kilometrų. Kelionė truko daugiau nei mėnesį – 41 dieną.
„Konkretaus kelionės tikslo nebuvo, tiesiog norėjau apsukti ratą aplink Europą, ir tiek. Dažniausiai numindavau apie šimtą kilometrų per dieną, kartais daugiau, kartais mažiau. Būdavo, pasiimdavau ir poilsio dienų, kai norėdavau labiau pažinti miestą ar gamtą“, – sakė Telšių Žemaitės gimnazijos dvyliktokas.
Įdomūs įspūdžiai
Kelionėje K. Skulskis teigė pamatęs begalę gražių ir įdomių vietų. Labiausiai vaikinui patiko Alpės, Bavarijos ežerai ir jaukūs miestai aplink.
„Beveik kasdien į mano kelią užklysdavo nauji veidai, su kuriais pasidalydavome savo istorijomis, nuotykiais, kartais kartu ir arbatos pagurkšnodavome. Buvo pasakiškas laikas tikrąja to žodžio prasme“, – pasakojo aktyvus jaunuolis.
Kelionėje dviratininkas dažnai važiuodavo sunkiai išvažiuojamais keliais, žvyrkeliais, miško keliais, kas suteikė dar daugiau ekstremalumo.
„Kartais pasirinkdavau ir tokius kelius, kur dviračių infrastruktūra būdavo puiki. Tiesiog riedėdavau ir apie nieką negalvodavau. Labai daug kur dviračių takai būdavo didesni ir tvarkingesni už mašinų kelius“, – prisiminė jis.
Keiras dažniausiai miegodavo gamtoje, palapinėje – prie ežero, upės arba tiesiog miške. Kartais tekdavo pasinaudoti ir mokamomis stovyklavietėmis, kuriose buvo šiltas dušas ir saugi aplinka.
„Buvo ir tokia naktis, kai miegojau Berlyno centre, viename iš parkų. Tuomet naktis buvo gan įtempta ir triukšminga, bet pavyko išsimiegoti“, – įdomesnę nakvynę prisiminė dviratininkas.
Keiras maisto ir vandens atsargas pasipildydavo parduotuvėse, kavinėse, degalinėse pakeliui. Pats maisto nesigamino dėl praktiškumo.
Planuose – kitos kelionės
Telšiškis pripažįsta, kad prieš tokią neeilinę kelionę reikalingas tiek fizinis, tiek ir psichologinis pasiruošimas. Nors kelionei ir ruoštasi iš anksto, neišvengta ir beviltiškumo akimirkų.
„Buvo tokių momentų, kai lijo ir atrodžiau tiesiog kaip skuduras. Žaibavo ir važiavau praktiškai neišvažiuojamais keliais su akmenimis bei purvu, tai kartais net mąsčiau, kur aš čia įsivėliau, bet kiekvieną kartą įveikęs visas kliūtis pasijuokdavau ir mindavau toliau. Aišku, ir įkalnių neblogų buvo, ypač artėjant prie Alpių, bet visada įveikus įkalnę atsiveria gražūs vaizdai ir nuokalnė, kuria tiesiog leidiesi ir negalvoji apie nieką“, – išgyvenimais dalijosi pašnekovas.
Jis teigė, kad per kelionę traumų ir rimtų dviračio gedimų pavyko išvengti. Tik du kartus teko tvarkyti padangą.
K. Skulskis sakė rimčiau minti dviratį pradėjęs tik šios vasaros pradžioje, o dabar tai tapo kone kasdienybe. „Važiavimas dviračiu man padeda atsipalaiduoti, sutelkti mintis, lėtai pasigrožėti gamtos bei miesto vaizdais. <…> Svarstau apie kitas didesnes keliones, idėjų yra daug, bet konkretaus kelionės plano neturiu“, – kalbėjo Keiras.
Nuotraukos iš asmeninio albumo ir Jonkus photography