Telšiai karo pavojaus fone: ar teorinis planas pasiteisintų praktikoje

Pasaulyje kasmet įvyksta apie 400 valstybės masto gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų, kai nukenčia daugiau kaip 230 milijonų žmonių, padaroma didžiulė materialinė žala.
Nesiliaujant šūviams Ukrainoje ir netylant kalboms apie trečiojo pasaulinio karo grėsmę, gyventojams, ne išimtis ir telšiškiams, neretai kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis, kur slėptis, jeigu staiga užkluptų gamtinio, techninio, ekologinio, socialinio pobūdžio nelaimė ar karas.
Suinteresuoti asmenys, kurie rūpintųsi rajono gyventojų saugumu, užtikrina: pavojuje atsidūrusiems telšiškiams būtų teikiama įvairiapusė pagalba bei apsauga. Tik ar nelaimės atveju iš tiesų būtų elgiamasi pagal planą?
Monika KRIŠČIŪNAITĖ
Gyventojams informuoti – garsiniai signalai
Telšių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Mockevičienė, kalbėdama apie ekstremalių situacijų grėsmę, teigė, kad tokių atsitikimų atveju svarbiausia – kuo greičiau informuoti gyventojus. Telšių rajono savivaldybės gyventojų perspėjimas būtų vykdomas paleidžiant sirenas iš 1 centralizuoto ir 16 vietinio valdymo įrengimų. Šias sirenas girdėtų apie 59 proc. savivaldybės gyventojų.
„Telšių savivaldybės gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų, gyventojus perspėtų seniūnų paskirti pasiuntiniai“, – pranešė specialistė.
Ji pabrėžė, kad sistemą, skirtą gyventojams perspėti ir informuoti, įdiegė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją gyventojai gautų trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į savo mobiliuosius telefonus.
Ši nemokama paslauga apie pavojų praneštų tiek miesto, tiek kaimo, kelionėse ar namuose esantiems gyventojams.
„Žmonėms perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją naudojama perspėjimo sistema, o informacija ir rekomendacijos būtų perduodamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, Telšių rajone – ir per radijo stotį „Info XXL“, – komentavo A. Mockevičienė.
Numatyti kolektyviniai statiniai
Įstatyme yra numatyta, kad ekstremalių situacijų metu gyventojai, neturintys priskirtų privalomų darbų ar užduočių, laikinai būtų apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose. Kitaip tariant, kasdieninėje veikloje naudojamuose statiniuose arba patalpose.
„Telšių rajono savivaldybėje yra 39 kolektyvinės apsaugos statiniai. Tokiems statiniams priklauso dauguma miesto ir miestelių mokyklų ir kultūros centrų, Telšių sporto ir rekreacijos centras, Žemaitės dramos teatro rūsiai-kolonų salė, Telšių regioninio profesinio mokymo centro patalpos“, – kalbėjo civilinės saugos specialistė.
Jos teigimu, iš viso minėtose patalpose būtų galima apsaugoti daugiau kaip 50 proc. rajono gyventojų.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad rajono savivaldybės administracija prireikus yra pasirengusi vykdyti gyventojų evakuaciją. Su kaimyninėmis Plungės, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Kelmės, Šilalės rajonų ir Rietavo savivaldybėmis yra sudarytas tarpusavio pagalbos susitarimas, todėl evakuoti gyventojai būtų apgyvendinti minėtose savivaldybėse.
Kolektyvinių statinių Telšiuose sąrašą ir jų vietą bei sirenų išdėstymą Telšių rajono žemėlapyje gyventojai gali peržvelgti Savivaldybės tinklalapyje.
„Telšių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ir kiti civilinės saugos sistemos subjektai stengiasi visada būti pasirengę ekstremalioms situacijoms ir jų metu rūpintis gyventojų saugumu“, – patikino A. Mockevičienė. Tik įdomu, kaip šie teoriniai žingsniai būtų atlikti praktiškai.
Kariai savanoriai – pasiruošę ginti
Kad karo ar kitų nelaimių atveju gyventojai būtų apsaugoti ir apginti, patikino ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės Telšių 604 kuopos vadas kapitonas Nerijus Urnikis. Jis informavo, kad kuopoje šiuo metu yra apie 100 vadinamųjų rezervo karių bei 2 profesinės karo tarnybos kariai. Be to, kasmet iš Telšių rajono išvažiuoja apie 40 asmenų į bazinius karinius mokymus. Šiemet, dar nesibaigus metams, jų išsiųsta 42, dar 5 asmenys laukia savo eilės. Kalbinti kariai nedvejodami teigia esantys pasiruošę ginti savo kraštą.
„Tam mes čia ir esame, kad ruoštumėmės, tobulėtume. Negaliu pasakyti, kad esame šimtu procentų pasiruošę, bet, jei bus reikalas, visada atliksime savo pareigą“, – pabrėžė 5-erius metus tarnaujantis vyr. eil. Dovydas Butkevičius.
N. Urnikis pranešė, kad karių mokymams bei pratyboms skiriama 20 dienų per metus. Visą šį laiką stengiamasi išnaudoti tikslingam koviniam rengimui. Visi kariai savanoriai yra aprūpinti ginklais bei kita reikalinga amunicija, kuria bei arsenale turima rezervine ginkluote ir būtų naudojamasi karo metu.
„Savanorių rengimas vyksta nuolat: negalėčiau sakyti, kad dėl įvykių Ukrainoje jis yra intensyvesnis. Darbas vyksta įprastine tvarka. Yra sudarytas planas, pagal kurį ir ruošiamės. Esame pasirengę ginti savo šalį, todėl gyventojai gali būti ramūs“, – sakė kuopos vadas.
Gyventojams pataria apgalvoti savo veiksmus
N. Urnikis pastebėjo, kad, atliekant pratybas miestuose, nemažai gyventojų vaikšto aplink, domisi, kas vyksta. Tokiais atvejais kuopos vadas pataria ne smalsauti, o realiai galvoti, kaip reiktų elgtis, jei visa tai vyktų iš tikrųjų: kur būtų slepiamasi, kaip būtų saugomasi nuo šūvių, kokiu būdu rūpinamasi maisto atsargomis. „Gyventojai pirmiausia turėtų galvoti, kur slėptis, kaip išgyventi. Žinoma, karo atveju būtų išrinkta karinė komendantūra, duodanti nurodymus, tačiau svarbu kiekvienam gyventojui apgalvoti savo veiksmus“, – pabrėžė kapitonas.
Civilinės saugos specialistai kilus pavojui pataria nepasiduoti panikai, perspėti artimuosius, kaimynus, sekti informaciją per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją. Taip pat svarbu iš elektros tinklo išjungti nenaudojamus elektros prietaisus, dujas ir vandenį. Pavojaus atveju patariama su savimi pasiėmus dokumentus, pinigus, maisto produktų, vandens, turimas asmenines apsaugos priemones, būtiniausius vaistus skubėti į artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį ar kitą priedangą. Likus namuose patariama imtis apsaugos priemonių: užgesinti šviesą, užtraukti užuolaidas, lipnia juosta apklijuoti langų stiklus, įsivesti į vidų savo augintinius, persikelti į kambarį be langų (jei toks yra) arba slėptis rūsyje ar kitoje priedangoje.