Telšių rajono savivaldybės taryba nepritarė sprendimui tvirtinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą 2026 metų mokestiniam laikotarpiui. Į sąrašą buvo siūloma įtraukti penkis objektus: parduotuvę-valgyklą Respublikos gatvėje (buvusį restorano „Germantas“ pastatą), jaunimo centrą Saulėtekio gatvėje, du privačius pastatus ir juridiniam asmeniui priklausantį gyvenamąjį namą Jonaičių kaime.
Sprendimas nepriimtas paaiškėjus, kad Savivaldybės administracija pavėlavo informuoti buvusio restorano „Germantas“ savininką apie planuojamą jo pastato įtraukimą į sąrašą. Dėl šios aplinkybės Tarybos nariams kilo abejonių dėl galimų teisinių pasekmių ir Savivaldybės galimybių apginti sprendimą teisme. Savivaldybės teisininkui paaiškinus, kad yra rizika pralaimėti teisme, dauguma Tarybos narių balsuojant susilaikė.
Telšių rajono savivaldybės mero Tomo Katkaus komentaras:
„Mano nuomone, buvusio restorano „Germantas“ pastatą reikėjo įtraukti į neprižiūrimų ar apleistų pastatų sąrašą. Sprendimas to nedaryti, motyvuojant praleistu įspėjimo terminu, šiuo atveju buvo pernelyg formalus ir neatsižvelgiantis į realią situaciją.
Dauguma į sąrašą siūlytų įtraukti objektų, tame tarpe ir buvusio restorano „Germantas“ pastatas, Savivaldybės akiratyje yra ne pirmus metus. Restorano pastato būklė, seniai žinoma, ne kartą fiksuota, ne pirmus metus savininkas buvo informuotas, jam suteiktas laikas imtis veiksmų, tačiau realių pokyčių neįvyko. Vien tai, kad šiemet administracinėje procedūroje buvo praleistas terminas, nekeičia esmės: pastatas netapo saugus, tvarkingas ar nebekeliantis grėsmės aplinkiniams. Ką jau bekalbėti apie estetinę jo būklę…
Šiandien kalbame ne apie galimas teisines rizikas, o apie konkrečią atsakomybę. Nuo pastato byra tinkas, supuvę langų rėmai laiko didelius stiklo paketus, objektas yra viešoje erdvėje ir kelia realų pavojų praeiviams. Mano vertinimu, svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kas bus, jei savininkas kreipsis į teismą“, o kas bus atsakingas, jeigu dėl pastato būklės nukentės žmonės.
Padidintas mokestis nėra bausmė – tai priemonė, skirta priversti savininką imtis realių veiksmų. Iki šiol taikyti sprendimai ir perspėjimai neveikė, todėl griežtesnė finansinė priemonė būtų buvusi logiška ir pagrįsta. Toks sprendimas būtų siuntęs aiškią žinią, kad apleistas turtas mieste nėra toleruojamas.
Taip pat svarbu paminėti, kad tik pradėjus diskusijas komitetuose savininkas pateikė dokumentus, kuriuose nurodė ketinimus pradėti rengti pastato tvarkymo projektą. Tiesa, irgi praleidęs visus terminus. Mano nuomone, vien pažadai ar ketinimų deklaravimas negali būti laikomi pakankamu pagrindu netaikyti sprendimo.“
